Moteris „Delfi“ pasakojo, kad susirgo gruodžio pradžioje ir po dešimties dienų pasveiko. Jos sirgimas nebuvo sunkus, tiesiog prarado skonį ir kvapą.
„Tada toliau dirbau ir po dviejų mėnesių pasidariau antikūnų tyrimą. Jų buvo susidarę daug, bet dar ne tiek daug kaip dabar. Tada dar po dviejų mėnesių pasidariau dar vieną antikūnų tyrimą ir jų buvo padaugėję.
Birželio 3 d. pasidariau paskutinį tokį tyrimą, nes tikėjausi, kad Latvija atidarys sienas. Maniau pasidarysiu ir paaiškės, kad jau reikia skiepytis. Tačiau jų nei kiek nepamažėjo. Taigi, sužinojau, kad birželio 16 d. Latvija atidaro sienas tiems, kurie nori keliauti be svarbios priežasties, bet turi žaliąjį pasą“, – pasakojo ji.
Zarasų gyventojos teigimu, pasitikrinusi pamatė, kad jos COVID-19 pažymėjimas baigia galioti birželio 6 d., kadangi tą dieną nuo gruodžio mėnesį atlikto testo suėjo 180 dienų. Tada pradėjo domėtis, ką toliau daryti.
„Kreipiausi į nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) ir man atsakė, kad laisvai važiuoti negaliu. Aš turiu darytis PGR testą, nuvažiavusi karantinuotis 10 dienų, o grįžusi atgal – vėl tai daryti. Tačiau aš noriu aplankyti mamą bent jau vienai dienai, o dabar to padaryti tikrai neišeitų dėl saviizoliacijos. Manęs darbe tikrai neišleistų tokiam ilgam laikotarpiui“, – skundėsi moteris.
Pasak jos, tada sužinojo, kad tie, kurie, pavyzdžiui pasiskiepijo žiemą, neprivalo to daryti, mat turi datą, kada pasiskiepijo, o termino, iki kada galioja tas COVID-19 pažymėjimas, nėra.
„Vadinasi, jis galioja tiek, kiek nori. Taigi, nuėjau pas savo šeimos gydytoją, paaiškinau situaciją ir ji man patarė truputėlį palaukti dėl skiepo. Gydytojos teigimu, jeigu vis dar turiu didelį antikūnų kiekį, to neprivaloma daryti. Tiesa, galiu rizikuoti, bet kad man nieko nenutiks, niekas negali už tai atsakyti.
Man kyla toks klausimas, kuo pranašesni tie antikūnai, kurie susidaro po skiepo už tuos, kuriuos gauname persirgę? Kiek žinau, kai kurie po skiepo jų neturi ir labai daug, nors praėjo ir pusė metų. Galimybių pasas galioja 210 dienų, o man jo praktiškai nereikia.
Apskritai jokių kelionių į užsienius irgi nereikia, tiesiog noriu aplankyti mamą, kurios nemačiau jau nuo praeitų metų rugsėjo. Dabar esu aklavietėje, nes nežinau ką daryti. Aš nesu prieš skiepus ir jeigu matyčiau tendenciją, kad krenta mano antikūnų skaičius, jį pasidaryčiau, bet dabar nežinau. Aš suprantu, kad esu tokia ne viena“, – tikino Zarasų gyventoja.
Moters teigimu, jos mama gyvena Daugpilyje ir jas skiria tik 25 km atstumas.
Paaiškino galiojančią tvarką
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) komentavo, kad norėtų atkreipti dėmesį, jog ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas yra faktinės informacijos apie asmens persirgimą, vakcinaciją arba atliktą COVID-19 ligos tyrimą pateikimo forma, kuri pati savaime nesuteikia leidimo atvykti į užsienio šalį, bet leidžia užsienio šalies atsakingoms institucijoms arba pareigūnams patikrinti, ar atvykstantis asmuo atitinka tos šalies nustatytus reikalavimus keliautojams.
„Pabrėžtina, kad reikalavimus keliautojams kiekviena šalis nustato pati. Juos galima sužinoti ČIA. Taip pat informacijos apie galiojančius reikalavimus keliautojams šalyje, į kurią vykstama, galima ieškoti tos šalies ambasados ar atstovybės interneto svetainėje.
Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, laikosi tyrimais patvirtintos nuostatos, jog persirgus COVID-19 liga imunitetas išlieka aktyvus bent pusę metų. Būtent tokiam laikui rekomenduojama atidėti vakcinaciją, jeigu žmogus persirgo COVID-19 liga, ir būtent tiek laiko jam galioja ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas (persirgimo).“
Ministerijos teigimu, praėjus 180 dienų po COVID-19 ligos diagnozės, gyventojas gali atnaujinti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą dviem būdais:
„Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos (pažymėjimas galios neribotą laiką); atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos ir gauti neigiamą rezultatą (pažymėjimas galios 72 valandas, jeigu buvo atliktas PGR tyrimas, ir 48 valandas, jeigu buvo atliktas antigeno testas). Antikūnų tyrimų rezultatai ES Skaitmeniniam COVID pažymėjimui nepripažįstami, nes jie netinka individualiai COVID-19 ligos diagnostikai.
Teigiamas tokio testo rezultatas parodo, kad žmogus turėjo sąlytį su infekcija, bet negali pasakyti, kada tai įvyko ir kiek laiko truks organizmo apsauga. Išlieka rizika, kad netrukus po teigiamo serologinio tyrimo atsakymo antikūnų nebebus galima aptikti. Vis dar nežinoma, ar šiuo metu rinkoje esančiais antikūnų testais nustačius antikūnus, bus užkirstas kelias užsikrėtimui koronaviruso atmainomis.“
SAM nurodė, kad ES lygiu buvo nuspręsta, kad nepakanka mokslinių įrodymų antikūnų tyrimų įtraukimui į ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, todėl teigiamą serologinio testo rezultatą turintys asmenys šiuo pažymėjimu artimiausiu metu pasinaudoti negalės.
Svarsto skiepyti bet kurios vakcinos viena doze
„Delfi“ primena, kad persirgusius žmones nuo koronaviruso Sveikatos apsaugos ministerija svarsto skiepyti bet kurios vakcinos viena doze, o ne tik „Moderna“ ar „Pfizer“, kaip yra šiuo metu. Birželio 22 d. registruotas tą numatantis ministro įsakymo projektas.
„COVID-19 vakcina nepaskiepyti asmenys, kuriems per pastarąsias 180 dienų iki skiepijimo, vadovaujantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu, buvo nustatyta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), skiepijami ne anksčiau kaip po 150 dienų nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnozės patvirtinimo viena bet kurios COVID-19 vakcinos doze“, – nurodoma dokumente.
Šiuo metu persirgusieji skiepijami viena „Moderna“ arba „Pfizer“ vakcinos doze.
Jie taip pat gali gauti dvi „AstraZeneca“ vakcinos dozes arba vieną „Johnson & Johnson“ dozę, kuria ir įprastai skiepijama viena doze.
Tokių žmonių vakcinavimas galimas ne anksčiau kaip po 150 dienų nuo ligos patvirtinimo.
Pakeitus tvarką, kaip ir dabar, išimtys būtų taikomos ir dvi dozės persirgusiems suleidžiamos, kai praėjus mažiausiai trims savaitėms po persirgimo atliktas antikūnų testas yra neigiamas, arba yra priimtas gydytojo sprendimas dėl žmonių, kuriems taikomas sisteminis imunosupresinis gydymas ar yra nustatytas imunodeficitinis sutrikimas.
