Kaip rodo, naujienų agentūros Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės 18–28 dienomis atlikta apklausa, teigiamai ir greičiau teigiamai prezidento G. Nausėdos darbą vertina 58,9 proc., o neigiamai ir greičiau neigiamai 35,7 proc. apklaustųjų, nežinojo arba į klausimą neatsakė 5,4 proc. respondentų.


„Spinter tyrimai“ išskyrė, kad prezidento G. Nausėdos darbą geriau vertina vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, gaunantys vidutines ir mažesnes pajamas, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Apklausa buvo atlikta gegužės 18–28 dienomis, t. y. jau po pirmojo Šeimos gynimo maršo, kur nuskambėjo G. Nausėdos sveikinimas šeimoms. Tuo metu jau buvo prasidėjęs ginčas tarp konservatorių ir prezidentūros dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Apklausai įpusėjus, gegužės 23 dieną Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas. Baltarusijos ir krizės valdymo klausimas tapo politinio gyvenimo epicentru.

Aktyviai veikia užsienio politikoje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius pastebėjo, kad prezidentas pastaruoju metu yra ryškiai matomas.

„Jis ryškiai vadovauja turint omeny Lietuvos atsaką į Baltarusiją, nemažai keliauja po užsienį. Pastaruoju laikotarpiu užsienio politika tampa šiek tiek svarbesnė. Lietuva, kaip Baltarusijos (pilietinės visuomenės) rėmėja, gauna daugiau pasaulio dėmesio, ir tai atspindi prezidento reitingai“, – mano K. Girnius.

Anot politologo, kai kurių konservatorių bandymai sumenkinti šalies vadovo indėlį labiau kenkia jiems patiems nei prezidentui.

„Tie dalykai atrodo gana smulkmeniški. Reikia prisiminti, kad net ir Gentvilas pasakė, jog nepalaiko jų reikalavimų dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT). <…>. Tai rodo rimtumo stoką“, – sakė K. Girnius.

Pašnekovo vertinimu, kai vėl bus vertinamas prezidento populiarumas, jo reitingas bus dar pakilęs.

„Tai bus po šiokio tokio laimėjimo NATO, susitikimo su JAV prezidentu J. Bidenu. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad prezidento reitingai visada yra aukštesni negu Vyriausybės arba premjero. <…>. Nors G. Nausėda yra aktyvus, bet premjerė, Vyriausybė ir Seimas priima nutarimus dėl tam tikrų klausimų – ar mažinti, didinti mokesčius, dienpinigius, ir pan. Jis gali, jeigu nori, šitų kovų vengti“, – sakė K. Girnius.

NATO viršūnių susitikimas 2021
Foto: Scanpix

Didesnė visuomenės dalis turi panašią nuomonę šeimos klausimais

Politologas K. Girnius mano, kad šalies vadovui užsitikrinti didesnės visuomenės dalies palaikymą padeda ir jo nuostatos dėl šeimos klausimų.

„Patys žmonės, kurie vadovavo tam maršui, yra kraštutiniai, ne patys tinkamiausi, bet, kalbant apie tos pačios lyties asmenų partnerystę apskritai, tai dauguma žmonių dėl to turi neigiamą nuomonę. Prezidentas savotiškai irgi išreiškė savo nuostatą, kad, nors jei jis ir pasirašys tokį įstatymą, tam reikalui nelabai pritaria. Tai turėtų jam padėti, o ne pakenkti“, – komentavo K. Girnius.

Politologo nuomone, platesnės visuomenės dalies bus teigiamai įvertintas ir prezidento patarėjo Povilo Mačiulio pokalbis su Šeimos maršo dalyviais, kai jie per antrąją protestų bangą atėjo ir prie prezidentūros.

„Aš manau, žmonėms patiko [kad prezidento patarėjas išėjo pasikalbėti su protestuotojais]. Kaip ir Kaune dėl gėjų maršo – čia, Vilniuje, kai R. Šimašius visa tai uždraudė, šis nutarimas buvo gėdingas. Tai pažeidė susirinkimų teisę. Čia irgi buvo proga prezidentūrai pasakyti: „Mes nebijome žmonių, esame pasiryžę su jumis kalbėtis.“ Manau, kad kuo daugiau prezidentas kalba, tuo labiau jis bus palaikomas“, – sakė K. Girnius.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pašnekovas nesutiktų su vertinimu, kad tai yra populistinis žingsnis.

„Manyčiau, kad tai yra ne populistinis žingsnis, o mėginimas palaikyti ryšius. Tai naudinga, ypač jeigu pradėtų augti įtampa, – tie, kurie jaučiasi negirdimi, rastų bent kai kurių valdžios žmonių, pasiryžusių, nors ir trumpai, pakalbėti. Manau, kad P. Mačiulis protingai pasielgė“, – teigė K. Girnius.

Nebuvo linkęs antimitingų tapatinti su Garliava

VU TSPMI politologas šių antimitingų nebuvo linkęs tapatinti su žymiąja Garliavos istorija.

„Garliava tai buvo vienos šeimos drama. Nesuprantu, kaip ji tapo tokia populiari ir kaip tiek daug protingų žmonių tapo „garliaviečiais“. Šitas [reiškinys] gali būti problemiškas, tačiau apskritai tokiais klausimais yra diskutuojama ne tik Lietuvoje, bet ir kitur, prie jų galima sugrįžti. <…> Kaip ten būtų, tie reikalai turi būti sureguliuoti, politikai turėtų stengtis tai padaryti“, – sakė K. Girnius.

Politologas mano, kad, nesant referendumo tokiu klausimu, įvairūs mitingai tampa vos ne vienintele galimybe žmonėms išsakyti savo nuomonę.

„Tai yra klausimas, kuris daugeliui žmonių rūpi. <…> Šiuo atveju reiškiama žmonių nuomonė svarbiu klausimu. Šeima Konstitucijoje yra labai aukštai iškelta. Reikia išklausyti jų nuomonę. Kai nėra referendumo, tai tik tokie maršai arba kitokie panašūs dalykai tampa vienintele priemonė [jai reikšti]. <...> Tuo labiau kad socialinėse medijose vyrauja neigiama jų atžvilgiu nuotaika, jie neužvaldys interneto“, – teigė K. Girnius.

Kęstutis Girnius

Nemato realaus konkurento prezidento rinkimuose

K. Girnius yra įsitikinęs, kad G. Nausėda sieks antrosios kadencijos prezidento rinkimuose, ir kol kas nemato jam pasipriešinti galinčio priešininko.

„Dabar nematyti, kas su juo galėtų kandidatuoti. Jeigu kandidatuotų I. Šimonytė, ji vėl pralaimėtų. Tas yra visiškai aišku“, – sakė K. Girnius.

Pašnekovas pastebėjo, kad kitos politinės partijos yra susilpnėjusios.

„R. Karbauskis ir S. Skvernelis irgi neturi itin didelio populiarumo. Egzistuoja tikimybė, kad būtų antras turas, ir antrame ture, man mažai abejonių, kad G. Nausėda laimės, jei nepadarys kokių nors didelių klaidų“, – teigė K. Girnius.

„Tiek neigiamų vertinimų prezidentui yra labai daug“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius Delfi teigė, kad tiek „greičiau neigiamai“ ir „neigiamai“ vertinimų sulaukęs šalies vadovas turėtų sunerimti.

„Jeigu vertintų protingai, tai neturėtų džiaugtis. Nes beveik 36 procentai vertinimų „greičiau neigiamai ir neigiamai“ prezidentui yra labai daug“, – sakė V. Valentinavičius.

Jis kalbėjo, jog apie 60 proc. prezidento veiklą palaikančių apklaustųjų yra „standartinis bet kurio prezidento vertinimas“.

„Čia toks viduriukas – nei blogai, nei labai gerai. Tai aiškiai žemiau nei G. Nausėdos populiarumas kadencijos pradžioje arba Dalios Grybauskaitės populiarumas per visas abi kadencijas. Ji buvo gerokai populiaresnė. Manau, ši apklausa labai aiškiai parodo, kad poliarizuojasi G. Nausėdos vertinimas.

Neigiamų vertinimų, kaip prezidentui, sakyčiau, yra labai daug. Šalies vadovo kėdė pati saugiausia populiarumo prasme. Reikia kažką itin stipriai nuveikti, kad taptum labai nepopuliarus“, – kalbėjo MRU politologas.

Sieja su protestais

Pašnekovas stebėjosi, kad beveik joks prezidentas kadencijos metu nebuvo įvertintas tiek stipriai neigiamai.

V. Valentinavičius kalbėjo, jog priežasčių toli ieškoti nereikia, – sveikinimo žodis Vingio parke gegužės mėnesio viduryje surengtame Didžiajame šeimos gynimo marše galimai daugiau papiktino, nei pradžiugino.

„G. Nausėda kaupia neigiamus vertinimus, manau, labai stipriai. Iš vienos pusės, galima sakyti, jis gavo kažkiek populiarumo sveikindamas marginalų mitingą Vingio parke. Bet didelis klausimas – ar jis neprarado daugiau. Tiek daug neigiamų vertinimų reiškia, jog daugiau žmonių jis galėjo papiktinti, nei pradžiuginti“, – tikino MRU politologas.

Delfi pašnekovas kalbėjo, jog didžiųjų miestų gyventojai, ko gero, sveikinimą Vingio parke priėmė kaip „atpurtymą“ nuo paramos G. Nausėdai.

„Ta prezidento politika rinktis į draugus Petrą Gražulį ir Rūtą Janutienę – jis aiškiai poliarizuoja ir skaldo“, – Delfi kalbėjo MRU politologas V. Valentinavičius.

Renka sąjungininkus

Jis šalies vadovo veiksmus vertino kaip visišką orientaciją į prezidento rinkimus ir pastangas ieškoti palaikymo bet kokia kaina.

V. Valentinavičius taip pat kalbėjo ir apie lygiagrečiai vykstančius vadinamuosius galios žaidimus.

„Tai, ką G. Nausėdos advokatai vadina politine konkurencija. Prezidento atžvilgiu valdantieji yra kaltinami, kad žaidžia galios žaidimus. Bet aš nemanau, jog populiarumo prezidentui prideda tas įsikibimas į keliones į Briuselį. Greičiausiai tai populiarumo nemažina, bet tikrai ir neprideda“, – Delfi sakė MRU politologas V. Valentinavičius.

Virgis Valentinavičius

Politologas tikino, kad toks G. Nausėdos elgesys nulemtas noro iškovoti antrąją kadenciją prezidento poste. Ir tam, anot jo, šalies vadovas renka ir buvusios valdančiosios daugumos atstovų paramą.

„Manau, kad tik dėl to. Vyksta politinių sąjungininkų paieška ir faktiškai skelbiamas karas valdantiesiems. Vingio parko Garliava dar nėra viskas – iš toliau ją palaiko Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Dar taip pat nereikia pamiršti kitos svarbios partijos buvusioje valdančiojoje daugumoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS). Prezidentas aiškiai sieja savo likimą su buvusiais valdančiaisiais ir jų politika. Ir atitinkamai eina į rinkimus tokiu kursu“, – savo požiūrį Delfi pateikė politologas V. Valentinavičius.

Pašnekovas svarstė, kiek toks „kurso“ pasirinkimas pavirs G. Nausėdos palaikymu.

„LVŽS palaikymą turi, LLRA-KŠS turi dviejuose rajonuose. Bet kiek LVŽS palaikymas atstums rinkėjus, kurie gyvena miestuose, kuriems ponas Karbauskis nepriimtinas, yra atviras klausimas. Kiek LLRA-KŠS atstums rinkėjų visoje Lietuvoje – taip pat atviras klausimas“, – teigė V. Valentinavičius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų gegužės 18–28 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Tiesioginį interviu atlieka profesionalus apklausos atlikėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Pasirinkus internetinę apklausą respondentui išsiunčiama nuoroda į apklausą – respondentas atsako savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 %.