Gelbėtojai perspėja, kad tėvai prie vandens prižiūrėtų savo besimaudančius vaikus.

Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki laidai „Delfi rytas“ pasakojo, kad savaitgalį pajūryje buvo daug poilsiautojų.

„Iš visos Lietuvos žmonės suvažiavo ne tik į Palangą, bet ir į Klaipėdą, ne visi saugiai elgėsi prie vandens ir paplūdimiuose“, – pasakojo A. Siakki.

Pasak pašnekovo, pagrindinės problemos buvo, kad daug žmonių nudegė, jie net nebuvo pasiruošę eiti į paplūdimius.

„Reikėjo ir kremo, ir kepuraičių, ir skėčių, buvo apie 30 laipsnių. Gerai matėsi paplūdimiuose, kokios spalvos oda pasidarė po pietų. Daug žmonių kreipėsi pagalbos dėl nudegimų. Vienam net teko padėti iki mašinos nueiti, nes koja labai stipriai nudegė nuo saulės“, – pasakojo A. Siakki.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas pasakojo, kad taip pat daug kam buvo pakilęs spaudimas. Buvo žmonių, kurie atsinešdavo saldžiuosius gėrimus į paplūdimį, buvo įkandimų.

„Visiems patariu, kada karšti orai neštis į paplūdimius vandenį, – jokių saldžiųjų gėrimų, vaisių, nes yra daug vapsvų, bičių, gali būti problemų“, – sakė A. Siakki.

Pašnekovas ragino žmonės įvertinti savo sveikatos būklę, ir, kai yra karšti orai, eiti į paplūdimį arba vėlai vakare, arba iš ryto, kada ne taip kepina saulė.

Priminė pagrindines taisykles paplūdimiuose

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas sakė, kad šią vasarą jiems dar neteko gelbėti skęstančiųjų, nes atliekamas prevencinis darbas.

„Bet noriu atkreipti poilsiautojų dėmesį: kada ateinate į paplūdimį, pažiūrėkite į gelbėtojų postą, kokia vėliava plevėsuoja. Jeigu viršutinė vėliava yra geltona ir raudona, tai gelbėtojai budi. Tada apačioje kabo antra vėliava – geltona arba raudona.

Raudona reiškia, kad maudytis draudžiama, o geltona, kad maudytis galima, bet pavojinga. Jūroje visada pavojinga maudytis“, – sakė A. Siakki.

Pasitaiko ir nemandagių tėvų

Jis taip pat priminė, kad informacija apie tai, kaip elgtis paplūdimiuose, Klaipėdos paplūdimiuose yra iškabinta ant persirengimo kabinų ir stenduose, atėjus į paplūdimį.

„Norime atkreipti dėmesį, kad prie vandens stovi ženklai, kur yra duobės. Žmonės tų ženklų nepaiso. O dažniausiai skendimai būna prie tų ženklų „duobė“.

Ateina tėveliai su vaikais, atsigula degintis šalia duobės, kartais net rankšluosčius ant ženklo padeda, ir vaikai be priežiūros maudosi šalia duobės, taip visko gali atsitikti“, – sakė A. Siakki.

Jis atkreipė dėmesį, kad tėvai, atėję į paplūdimį su mažamečiais vaikais, turi juos prižiūrėti. Jeigu vaikas eina maudytis, tėvai turi būti šalia.

„Dažnas atvejis, kad tėvai atsipalaiduoja, deginasi, o vaikai maudosi. Jau buvo ne vienas atvejis, kad atbėgo pas gelbėtojus, sako: „dingo vaikas, tik ėjo maudytis, kažkur atsisukom“, visi šoko būsenoje. Tas vaikas atsiranda.

Bet būna ir atvejų, kai gelbėtojai geranoriškai tėvus perspėja dėl vaikų priežiūros, o tėvai negražiai atsako, kad „čia ne jūsų reikalas“, „kur taisyklėse parašyta, kad tėvai turi prižiūrėti vaikus?“. Net tokių atvejų būna, kada tėvams nerūpi savo vaikų gyvybės“, – stebėjosi A. Siakki.

Nesaugu per tokius karščius ilgai būti ant saulės

Skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas perspėjo, kad tokiu oru nesaugu ilgai būti ant saulės.

„Per tokius karščius žmonėms reikia būti budriems, pagalvoti apie save. Net sveikus žmones tokie karščiai veikia neigiamai, o jeigu žmogus yra vyresnis arba turintis gretutinių ligų, jis tikrai turėtų pagalvoti, kaip elgtis šiomis dienomis, planuotis darbus“, – sakė A. Černauskas.

Gydytojas priminė, kad pavojingiausios valandos yra nuo 11 val. iki 15-16 valandos.

„Tomis valandomis nereikėtų būti atviroje saulėje. Į paplūdimius rekomenduojama eiti arba ryte, arba vėlai vakare“, – sakė A. Černauskas.

Ne į sveikatą ir temperatūrų skirtumai

Pasak gydytojo, ne visiems žmonėms į sveikatą būna ir temperatūrų skirtumai, patiriami per karščius įšokus į vėsų vandenį.

„Žinoma, nėra taisyklės, daugybė žmonių tai daro, ir nieko jiems neatsitinka, bet mes susiduriame su tais žmonėmis, kuriems nepasisekė, kuriems tas temperatūrų skirtumas nebuvo į naudą“, – sakė A. Černauskas.

Pats skubios pagalbos gydytojas dirba Vilniuje. Šį savaitgalį jis teigė nepastebėjęs didžiulio pacientų kiekio šuolio.

„Man susidarė įspūdis, kad daug Vilniaus gyventojų išvažiavo prie (…) jūros. Šeštadienis buvo ramus, sekmadienį buvo pacientų daugiau, didžiausias srautas buvo vakar. Buvo neeilinė diena“, – sakė A. Černauskas.

Gydytojas pasidžiaugė žmonių sąmoningumu, ir, kad tiesiogiai nuo karščio nukentėjusių žmonių nebuvo daug.

„Tačiau mes susiduriame su netiesioginėmis karščio aukomis – paūmėja lėtinės ligos, žmonės truputį daugiau traumuojasi, nes oras geras, jie daugiau maudosi, daugiau juda.

Labiausiai kenčia sergantys širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, nes paūmėja lėtinės ligos, organizmui tampa sunkiau sureguliuoti kraujo spaudimą. Nuo padidėjusio kraujo spaudimo prasideda daugybė simptomų – silpnumas, galvos svaigimai, pykinimai, širdies, galvos skausmai“, – kalbėjo A. Černauskas.

Mediko teigimu, ir tokiu oro yra įmanoma ilsėtis saugiai.

„Reikėtų vengti didžiausio karščio, tuo metu praleisti laiką patalpose, pavėsyje, galima naudotis visuomeniniais pastatais, kur yra kondicionuojamos patalpos. Vidury dienos – slėptis, o rytais ir vakarais, dozuojant saulės ir karščio kiekį, galima gerai praleisti atostogas“, – teigė A. Černauskas.