Surūšiavo vaikus
Savo pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Monika jau beveik mėnesį dienas leidžia su abiem savo vaikais – ketverių Faustu ir pusantrų Atėne. Pasak mamos, dukra darželį pradės lankyti tik nuo rugsėjo, dėl to jame ir sūnui visą vasarą nėra vietos. Mat į darželį priimami tik abiejų dirbančių tėvų vaikai, o tą reikia įrodyti pateikus darbdavių pažymas. Monika šiuo metu tebėra vaiko priežiūros atostogose.
Panevėžietės teigimu, sūnų į darželį leisti pageidavo ne dėl to, kad nenorėtų atostogauti su abiem vaikais. Tai mamai būtų didelis malonumas. Visgi šeima turi rūpesčių – dukrytei dėl vėluojančios raidos reikalingos tam tikros procedūros. Sužinojus, kad brolis vasarą negalės lankyti darželio, teko šias procedūras nukelti rudeniui. O tai koreguoja ir Monikos grįžimo į darbą planus.
„Vyras dirba, močiučių Panevėžyje neturime. Kaip man dukrą nuvesti pas logopedą, į masažus? Vestis kartu itin judrų sūnų – ne išeitis. Dėl to visas procedūras turėjome nukelti rudeniui, o savo darbdavį įspėjau, kad į darbą grįšiu geriausiu atveju lapkritį. Tokių šeimų, kurios susiduria su problemomis dėl to, kad jų vaikų nepriima į darželius, yra daugybė. Pirmenybė lankyti darželį teikiama socialinės rizikos šeimoms. Dirbančios, vaikus auginančios šeimos neįdomios. Kuo mūsų vaikai prastesni? Alytuje rūpinamasi, kad atsirastų budinčios darželių grupės net savaitgaliais, o pas mus daroma, kad tik vaikų nevestų“, – pasipiktino mama.
Papiktino sąskaita
O didžiausią šoką panevėžietė patyrė, kai praėjusią savaitę sulaukė sąskaitos už darželį – nors vaikas į jį vasarą nepriimamas, vis tiek prašoma sumokėti įstaigos reikmių mokestį, siekiantį 11,50 euro. Pasak Monikos, ankstesnėmis vasaromis tėvai, nusprendę visą mėnesį nevesti savo vaiko, nuo šio mokesčio būdavo atleidžiami. O šiemet susiklostė paradoksali situacija – darželio durys vaikui užtrenktos, bet už jį vis tiek privalu susimokėti.
„Karantino metu teisinosi, kad nuo šio mokesčio atleisti negali, nes darželiai dirba, tik tėvai sąmoningai apsisprendė savo vaikus namuose pasaugoti. Nors visi žino, kad tas „sąmoningai“ buvo dėl darželių auklėtojų ir valdžios spaudimo nevesti vaikų. O kur garantija, kad atėjus rudeniui neprasidės dar viena banga, kas reikštų, jog vaikai ir vėl liks be ugdymo“, – retoriškai klausė Monika.
Lėšos į ateitį
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius teigė iš dalies suprantantis tėvų pasipiktinimą, nes tenka mokėti už paslaugą, kurios negauna. Nors daugelio darželių vadovai Savivaldybei siūlė per vasarą atsisakyti įstaigos reikmių mokesčio, po ilgų diskusijų vis dėlto buvo nuspręsta pinigus imti ir iš tų, kurie darželio lankyti negali.
K. Armonavičius tai vadina mokesčiu į ateitį.
„Po atostogų į darželius sugrįžę vaikai grupėje, ir lauke rastų naujų įrenginių, žaislų ar ugdymo priemonių. Turime nuolat turtinti ugdymosi bazę, todėl ir buvo nuspręsta šio mokesčio neatsisakyti“, – argumentavo direktoriaus pavaduotojas.
Jo nuomone, tėvai turėtų būti suinteresuoti, jog jų vaikai ugdytųsi turiningoje aplinkoje. Mokėdami įstaigos reikmių mokestį jie savotiškai solidarizuojasi ir prie to prisideda.
„Gal ir nederėtų imti iš tų tėvų, kurių vaikams nėra sudaryta galimybė per vasarą lankyti darželį, bet žiūrime į ateitį, kad vaikams, grįžusiems po ilgų atostogų, būtų staigmena atradus rekonstruotą pavėsinę, naują smėlio dėžę, čiuožyklą ar naujų žaidimų. Visos tos iš tėvų surenkamos lėšos skiriamos ugdymo reikmėms“, – teigė K. Armonavičius.
Poreikis nustebino
K. Armonavičius pripažįsta, kad ne visi tėvai yra tokios pat nuomonės. Ne tik Švietimo skyrius, bet ir Savivaldybės administracija jau sulaukė pasipiktinusių tėvų laiškų. Jų būtų buvę gerokai daugiau, tačiau pati Savivaldybė ėmėsi taisyti padėtį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nepritarus Panevėžio savivaldybės planui vasarą mažuosius panevėžiečius kilnoti po skirtingus darželius, nuspręsta, kad visos ikimokyklinės įstaigos dirbs visą vasarą. Tik ankstesnėmis vasaromis darželiams buvo skiriama pusė įprastinio finansavimo, o šiemet dviem jos mėnesiams skirta vos ketvirtadalis lėšų. Netrukus paaiškėjo, kad esant tokiam finansavimui netilps net ir visų dirbančiųjų vaikai.
„Pačioje pradžioje buvome apsisprendę turėti mažiau grupių, bet kai įvertinome tėvų suneštas pažymas, paaiškėjo, kad poreikis gerokai didesnis, teko skirti finansavimą didesniam skaičiui grupių. Grupių skaičių teko didinti beveik visuose darželiuose“, – kalbėjo K. Armonavičius.
Daugiau pinigų – daugiau galimybių
Didžiausio mieste lopšelio-darželio „Draugystė“ direktorė Jurgita Ožekauskienė pasakojo, kad jų įstaiga Savivaldybei siūlė neimti mokesčio iš darželio nelankančių vaikų tėvų. Direktorės nuomone, tai galėjo būti savotiška paskata tiems, kurie per vasarą nelankytų darželio. Visgi, pasak J. Ožekauskienės, tėvai geranoriškai sutinka mokėti kiek daugiau nei vienuolika eurų per mėnesį, netgi jei vaikai vasarą ir atostogaus.
„Visi šie surinkti pinigai skiriami ugdymo aplinkai. Jeigu vaikai nelankys vasarą, grįžę vėliau vis tiek žais su tais pačiais žaidimais ar laipios ant tų pačių karstyklių. Kiek teko bendrauti su tėvais, visi labai geranoriškai žiūri į šį mokestį. Gal pavienių pasipiktinimų būta, bet kai gražiai paaiškinama, kam šie pinigai skirti, tėvai supranta“, – tvirtino įstaigos vadovė.
Citata:
„Gal ir nederėtų imti iš tų tėvų, kurių vaikams nėra sudaryta galimybė per vasarą lankyti darželį, bet žiūrime į ateitį, kad vaikams, grįžusiems po ilgų atostogų, būtų staigmena atradus rekonstruotą pavėsinę, naują smėlio dėžę, čiuožyklą ar naujų žaidimų.“
K. Armonavičius
Tėvų suneštos pažymos, įrodančios jų neišvengiamą darbą vasarą, pakoregavo Savivaldybės planus dėl darželių. P. Židonio nuotr.
Kazimieras Armonavičius viliasi, jog tėvai bus supratingi – jų pinigai skirti vaikų ugdymo reikmėms. P. Židonio nuotr.
Ankstesnėmis vasaromis tėvai, nusprendę visą mėnesį nevesti atžalos į darželį, nuo mokesčio būdavo atleidžiami. O šiemet susiklostė paradoksali situacija: darželio durys vaikui užtrenktos, bet už jį vis tiek privalu susimokėti.
