„Vizito Švedijoje metu (2021 m. birželio 16 dieną), Stokholme, Jūs apdovanojote Švedijos pilietę bei politikę p. Cecilia Brinck. Iš Jūsų rankų jai buvo įteiktas valstybinis apdovanojimas – Riterio kryžiaus ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“. Anot Jūsų oficialaus pareiškimo, cituojamo lrt.lt, ši moteris buvo „(…) viena aktyviausių vadinamųjų pirmadieninių manifestacijų už Baltijos šalių nepriklausomybę organizatorių. Beveik 80 mitingų 1990–1991 metais vyko Stokholmo Normalmo aikštėje. Vėliau panašūs judėjimai Baltijos šalims paremti paplito ir po visą Švediją.
Šie judėjimai ne tik sutelkė tūkstančius švedų ir paskatino juos išreikšti savo palaikymą už nepriklausomybės atkūrimą kovojančioms Baltijos šalims, bet ir turėjo tiesioginės įtakos Švedijos užsienio politikos Baltijos kraštams teigiamam pokyčiui.“, – rašoma kreipimesi.
Savo laiške šalies vadovui A. Vinokuras teigė likęs nemaloniai nustebintas dėl apdovanojimo pagrindimo.
„Mat Jūsų apdovanota Cecilia Brinck nuo Pirmadienio susitikimų pradžios 1990 kovo 19 d. iki paskutinio mitingo 1991rugsėjo 16 d. nėra organizavusi nei vieno Pirmadienio susitikimo. Kartoju: nei vieno nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Gal ji nusipelnė Lietuvai kitose srityse?
Tikrieji Pirmadienio susitikimų organizatoriai yra keturi to meto garsūs Švedijos politikai. Tai: Gunnar Hökmark, Švedijos Nuosaikiųjų konservatorių partijos (Moderaterna) narys; nuo 1982 m. iki 2004 m. Riksdago narys; nuo 2004 m. iki 2019 m. Europos Parlamento narys. Kiti du – Peter Luksep ir Andres Kung – estų kilmės švedai, Moderaterna partijos nariai ir Håkan Holmberg, liberalų partijos narys. Deja, trys pastarieji jau išėjo Anapilin. Šiuos, tikruosius Pirmadienio susitikimų organizatorius, prezidentas Valdas Adamkus 2007 m. apdovanojo Komandoro kryžiaus ordinais. Už realius ir be galo svarbius nuopelnus Lietuvai – Pirmadienio susitikimų organizavimą“, – rašė A. Vinokuras.
Jis teigė tai žinąs todėl, kad asmeniškai dalyvavo visuose 79 -iuose Pirmadienio susitikimuose.
„Aš buvau atsakingas už įvairiapusius ryšius su Lietuva, naujausių žinių teikimą Pirmadienio susitikimų dalyviams metu, bendravimą su Lietuvos politikais ir jų kvietimą į renginį pasisakyti, verčiau jų kalbas. Ir ne tik: kiekvienas renginys baigdavosi mano sukurtais eilėraščiais, kuriuose apžvelgdavau savaitės įvykius Baltijos valstybėse. Eilėraščių yra 79 ir kiekvieną Pirmadienį Stokholmo Normalmstorg aikštėje juos skaitydavau susirinkusiems.
Todėl puikiai žinau, kad Jūsų apdovanota p. Cecilia Brinck mitingų organizavime nedalyvavo, nebent – gal ji buvo žiūrovų tarpe? Beje, Švedijos ambasada Vilniuje šį rudenį planuoja renginį Pirmadienio susitikimams atminti. Jame garbės svečiu dalyvaus ir tikrasis Pirmadienio susitikimų iniciatorius bei organizatorius ponas Gunnar Hökmark. Esu įsitikinęs, kad Jūsų apdovanota ponia numatytame renginyje nepasirodys“, – rašė A. Vinokuras.
Jis pats teigė asmeniškai nekaltinąs G. Nausėdos.
„Akivaizdu, kad tai – Jūsų patarėjų ar kitų biurokratų klaida. Jei jie būtų sąžiningai atlikę savo darbą – paskaitę to meto žiniasklaidos leidinius, patikrinę radijo bei TV laidas jie būtų radę straipsnius bei pokalbius su tikraisiais Pirmadienio susitikimų organizatoriais. Nesiimu vertinti Jūsų apdovanotos ponios – Švedijos politikės poelgio moraliniu požiūriu; nei spėlioti, kokių motyvų vedama ji priėmė garbingą apdovanojimą už nuopelnus, kurie jai nepriklauso. Tuo pat – dėkui už teisingą ir tikslų Pirmadienio susitikimų („Måndagsmöten“) svarbos įvertinimą. Jų metu tikrai susirinkdavo tūkstančiai Lietuvos nepriklausomybę palaikančių švedų. Pavyzdžiui, po 1991 m. sausio 13-tos žudynių prie Vilniaus Televizijos bokšto, Normalmstorg aikštėje susirinko virš 14 000 stokholmiečių pareikšti užuojautą Lietuvos žmonėms, aukų artimiesiems.
Tačiau nutylėti negaliu: šis nepagrįstas apdovanojimas žeidžia trijų, jau Anapilin išėjusių, Pirmadienio susitikimų organizatorių šviesų atminimą. Nesu Tamstos patarėjas, bet tikiuosi, kad ši nelemta klaida bus ištaisyta. Nesinori manyti, kad susitaikysite su istorijos klastojimu“, – rašė A. Vinokuras.
Apdovanojo už nuopelnus skatinant dvišalius santykius
Sprendimą Prezidentūra tokiais atvejais įprastai priima, atsižvelgdama į užsienio reikalų ministro teikimą. „Delfi“ žiniomis, tuo metu teikimas atėjo laikinai pareigas ėjusio ministro Lino Linkevičiaus vardu. Pats L. Linkevičius to konkretaus atvejo neprisiminė.
Pateiktame atsakyme „Delfi“ Prezidento spaudos tarnyba aiškino, kad Stokholmo miesto tarybos prezidentė C. Brinck apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi už jos nuopelnus skatinant dvišalių Švedijos ir Lietuvos santykių plėtrą.
„2020 m. gruodį Užsienio reikalų ministerijos teikime apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu nurodyta, kad C. Brinck buvo „pirmadieninių manifestacijų Švedijoje už Baltijos šalių nepriklausomybę viena iš aktyvių organizatorių“, ilgą laiką kėlė Baltijos šalių nepriklausomybės klausimą, o Baltijos šalims nepriklausomybę atgavus, skatino Švedijos diplomatinių santykių su Baltijos šalimis užmezgimą.
Pagal Valstybės apdovanojimų įstatymą, už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai. Teikimai apdovanoti valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais svarstomi Apdovanojimų taryboje, kurios išvados pateikiamos Respublikos Prezidentui“, – teigiama Prezidento spaudos tarnybos pateiktame atsakyme.
