Anot Prezidentūros VGT taip pat numatoma įvertinti pažangą, rengiant krizių valdymo koncepciją, ankstesnių nutarimų dėl dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros nepirkimo įgyvendinimą.
Birželio pradžioje prezidentas su Vyriausybės atstovais sutarė šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota.
Planuojama, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln. eurų didesnis, o tai užtikrins, jog asignavimai šiai sričiai sieks 2,03 proc. BVP. Lietuvos biudžeto rodiklių įstatymas leidžia Finansų ministerijai pasiskolinti, siekiant užtikrinti, kad finansavimas gynybai nesumenktų mažiau 2 proc. BVP.
Kaip anksčiau sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, kalbant apie Baltarusiją, nemažai dėmesio bus skiriama naujausiems įvykiams, susijusiems su migracijos iššūkiais.
Pasak jos, neteisėtos migracijos klausimą G. Nausėda ketina kelti ir per birželio 24–25 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 405 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.
Šis skaičius yra penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.