„Karantinas yra teisinė sąvoka – jį paskelbus Vyriausybė turi vienokius įgaliojimus ir gali įvesti vienokius ribojimus, kita, šiek tiek švelnesnė, teisinė stadija, kurią Vyriausybė gali skelbti, yra ekstremali situacija. Esminis klausimas yra, ar mums vis dar reikia tokių priemonių, kurios gali būti taikomos karantino metu, ar mums užtenka jau tokių, kurios gali būti taikomos ekstremalios situacijos metu“, – „Delfi TV“ laidoje „Savaitės įvykiai“ kalbėjo viceministrė.
Anot jos, sprendimas dėl karantino bus artimiausiu metu.
„Tikėtina, kad karantinas nebus tęsiamas, nes gerėjanti epidemiologinė situacija sako, kad karantino nereikia. Bet neišvengiamai turbūt bus skelbiama ekstremali situacija (dabar garantuoti to negaliu) ir [liks] tam tikri ribojimai“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Jos teigimu, kai kurie ribojimai bus paliekami remiantis epidemiologų rekomendacijomis.
„Mes tikrai nenorime turėti tos situacijos, kad po to taip kardinaliai augtume, kaip augome praėjusį rudenį“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė.
Ji išvardijo, kokie ribojimai galėtų būti paliekami net šalyje nustojus galioti karantinui: „Ekstremalios situacijos metu gali būti ribojama ūkinė veikla, mes ir toliau galime prašyti, kad einant į prekybos ar paslaugų tiekimo vietas žmonės dėvėtų kaukes ten, kur yra didesni susibūrimai. Viešųjų paslaugų teikimas nebūtų visiškai grąžinamas į kontaktinį, toliau didžioji dalis paslaugų būtų teikiama nuotoliniu būdu. Ten, kur galime riboti kontaktus, pasisaugoti, pasilaikyti atstumo, tos priemonės ir toliau gali būti taikomos.“
Dėl naujos atmainos – išsamesni tyrimai
Praėjusią savaitę Lietuvoje aptikus pirmuosius „Delta“ koronaviruso atmainos, kilusios iš Indijos, atvejus, Ž. Simonaitytė sako, kad to išvengti buvo sunkiai įmanoma ir tam buvo iš anksto ruoštasi.
„Nesame užsidarę nuo viso pasaulio. Nepaisant to, kad vienokias ar kitokias keliones ribojame ar prašome izoliacijos, bet turime būtinąjį prekių, paslaugų, transporto judėjimą, tai išvengti bet kokio viruso ar šitos mutacijos, kuri pakankamai plačiai jau paplito pasaulyje, ir mums nebuvo įmanoma“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.
Pasak jos, šiais atvejais atliekami kur kas išsamesni epidemiologiniai tyrimai.
„Mes jau prieš keletą mėnesių esame pasirengę tvarką. Nustatę pavojingą mutaciją (lygiai tą patį darėme su kitomis pavojingomis mutacijomis, kurios buvo pasiekusios Lietuvą), tikrai labai išsamiai atliekame epidemiologinius tyrimus: tiriame visus to žmogaus kontaktus, galimus kontaktus, jeigu tai susiję su įmone, visus tos įmonės darbuotojus, kurie tik buvo atėję iki darbo vietos. Taip pat [atliekami] gyvenamosios vietos (jei žmogus gyvena daugiabutyje, tai visų laiptinės gyventojų) tyrimai ir pan.“ – pasakojo Ž. Simonaitytė.
Kaip teigia viceministrė, yra duomenų, jog šį atmaina pavojingesnė ir vaikams: „Didžiosios Britanijos duomenys rodo, kad šita atmaina yra gerokai pavojingesnė ir vaikams – ir vaikai, užsikrėtę šita atmaina, serga pakankamai sunkiomis formomis, tai sąmoningi tėvai, vaikai, tikiu, apsispręs pasiskiepyti, o ne rizikuoti.“
Skiepytis prieš tėvų valią gali leisti išskirtiniais atvejais
Praėjusią savaitę Lietuvoje jau pradėjus skiepyti nuo koronaviruso paauglius nuo 12 metų, viceministrė sako, kad kol kas šioje amžiaus grupėje nestebimas didelis aktyvumas.
„Tikrai matome, kad tai nėra ta grupė, kuri skiepijasi labai intensyviai. Turbūt dažnai apsisprendimą skiepyti vaikus lemia tėvų vasaros planai, noras vykti kažkur atostogauti ir jaustis saugiai“, – svarstė Ž. Simonaitytė.
Ji taip pat pakomentavo diskusijų sukėlusią tvarką, kad vaikas gali pasiskiepyti prieš tėvų valią.
„Kalbant apie bet kokią kitą sveikatos priežiūros paslaugą, visų pirma sprendimus turi priimti tėvai ar globėjai. O Lietuvoje jau labai seniai galioja įstatymais, kad išimtiniais atvejais, jeigu vis dėlto yra išsiskyrimas, yra galimybė šaukti gydytojų konsiliumą, kuris priima sprendimą galbūt kitokį, nei vaiko tėvai norėtų. Bet tai labai išskirtiniai atvejai“, – aiškino Ž. Simonaitytė.
„Jeigu nuomonės išsiskiria, galbūt reikėtų kreiptis į šeimos gydytojus, bendrauti ir ieškoti bendro sutarimo, kad nereikėtų imtis tų teisinių kelių. Bet taip, tas kelias egzistuoja. Asmeniškai abejoju, ar jis bus nors kartą panaudotas“, – kalbėjo ji.
Nors šiuo metu paaugliai skiepijami tik „Pfizer“ vakcina, kaip teigia Ž. Simonaitytė, artimiausiu metu laukiama Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimų leisti skiepyti dar vieno gamintojo vakcina.
„Yra kalba apie „Moderna“ vakciną. EVA artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl šios vakcinos“, – laidoje „Savaitės įvykiai“ sakė Ž. Simonaitytė.
