„VSD nuosekliai pasisakė už tai, kai būtų įkurtas Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos institutas ir sveikina jau įvykusias bei būsimas diskusijas dėl tai numatančio įstatymo projekto“, – BNS sakė VSD atstovas Audrius Matonis.

Pasak jo, toks kontrolierius galėtų padėti užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių reikalavimų atitiktį žvalgybos tarnybų veikloje, taip pat ir tapti dar vienu saugikliu nuo galimų mėginimų manipuliuoti žvalgybos tarnybomis politiniais tikslais.

Taip VSD komentavo valdančiajai daugumai ir opozicijai priklausančių parlamentarų siūlymą įsteigti Žvalgybos kontrolieriaus tarnybą.

Ši tarnyba bus atsakinga už „nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą“, rašoma penktadienį registruotame įstatymo projekte.

Pasak A. Matonio, VSD tikisi, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo priėmimo procese jo formuluotės bus suderintos su jau veikiančiu Žvalgybos įstatymu, nepaliekant prielaidų galimai kolizijai, skirtingai traktuojant reikalavimą teikti informaciją kontrolieriui.

Departamento atstovo teigimu, žvalgybos institucijų veiklos išmanymas galėtų būti viena iš sąlygų skiriant kontrolierių.

„VSD nuomone, įstatyme aktualu įtvirtinti galimybę žvalgybos tarnyboms pačioms kreiptis į Kontrolierių prašant konsultacijų ir rekomendacijų, siekiant užtikrinti atitiktį žmogaus teisių standartams“, – teigė A. Matonis.

Anot jo, svarstant įstatymo projektą ir jį tvirtinant yra svarbu užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus institucinį nepriklausomumą bei tyrimų apolitiškumą.

Kontrolieriaus nepriklausomumą pabrėžia ir Prezidentūra, dalyvavusi konsultacijose rengiant įstatymo projektą.

„Prezidentas akcentuoja, kad žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas yra labai svarbus žvalgybos institucijų veikloje, tačiau kuriamas naujas kontrolės mechanizmas neturėtų sudaryti jokių prielaidų žvalgybos institucijoms patirti politinę įtaką ar veikti mažiau efektyviai“, – komentare BNS nurodė prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė.

„Siūlomos steigti žvalgybos kontrolieriaus institucijos pareigūnų skyrimo tvarka ir veikla neturi kelti jokių abejonių dėl jos nepriklausomumo ir garantuoti valstybės nacionalinio saugumo interesus“, – rašoma atsakyme.

Projekto dėl žvalgybos kontrolieriaus iniciatorius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad įstatyme yra numatyta visiška kontrolieriaus autonomija.

„Jis pats vertins, ar tirti. Čia kaip tik yra proceso „nupolitinimas“. Dabar tą daryti NSGK arba speciali komisija, o čia kaip tik atiduodi ekspertui, kuris gali autonomiškai užsiimti ir spręsti“, – BNS sakė Seimo narys.

Naujienų portalas 15min penktadienį rašė, kad daugiausia ginčų derinant įstatymo projektą kilo dėl kontrolieriaus skyrimo tvarkos ir politikų teisės teikti paklausimus bei kontrolieriaus įgaliojimai.

Įstatymo projekte numatoma, kad žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją Seimas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir pritarus NSGK.

Projekte rašoma, kad kontrolieriui politikai galėtų raštu teikti paklausimus – tai galėtų daryti prezidentas, Seimas, Seimo NSGK ir Vyriausybė.

Pagal siūlymą, žvalgybos kontrolierius vertintų žvalgybos veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jis taip pat tikrintų ir įvertintų žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba taip pat vykdytų asmens duomenų, kuriuos žvalgyba naudoja nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę. Be to, nagrinėtų pareiškėjų skundus dėl žvalgybos veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.

Kontrolierius nagrinėtų žvalgybos pareigūnų pranešimus dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo.