„Tai suprasdamas, nors nemėgdamas Putino, nepripažindamas jo aneksijos veiksmų Krymo atžvilgiu, neteisėtų veiksmų savo piliečių atžvilgiu vis dėlto Bidenas ryžosi pakviesti jį susitikimui, aptarti klausimus, kurie padėtų sukonstruoti labiau nuspėjamus santykius tarp JAV ir Rusijos“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo V. Ušackas.

Anot jo, susitikime susitarta dėl klausimų, kurie svarbūs JAV.

„Amerikai buvo svarbu tai, dėl ko buvo sutarta: kad ambasadoriai sugrįš į darbo vietą, buvo sutarta dėl labai svarbaus saugumo stabilumo klausimo pasaulyje, kas susiję su branduoliniu saugumu. Dėl to sutarta ir vyks derybos. Ir trečia – dėl kibernetinio saugumo. Amerika kalbėjo apie tai, kas labiausiai jai rūpi – apie Irano branduolinio ginklo kontrolę, apie Arkties klausimus, kur Rusija plečia savo karinį buvimą, ir neišvengiamai Afganistano klausimus“, – vardijo buvęs ambasadorius.

Jo manymu, Ukrainos, Baltarusijos bei Aleksejaus Navalno klausimai susitikime taip pat buvo aptarti, nors JAV jie nėra pagrindiniai.

„Nereikia stebėtis. Mums atrodo, kad Ukraina, Baltarusija yra pasaulio epicentrai. Svarbiausiai prioritetas Amerikai šiuo metu yra Kinija“, – pabrėžė V. Ušackas.

Jo nestebina, kad pirmasis prezidentų susitikimas truko trumpiau, nei planuota.

„Viskas priklauso nuo personalijų chemijos. Jei chemija yra gera, susitikimai vyksta ilgiau, įdomiau. Kai jos nėra, o jos šiuo metu, ko gero, tikrai nėra, susitikimas vyko trumpiau. <…> Nei Kremlius, nei Baltieji rūmai didelių lūkesčių šiam susitikimui neturėjo, žiniasklaida tikėjosi kažko daugiau. Tiek Putinas, tiek Bidenas aiškiai suprato, kad tai bus apšilimas.“

Kad prieš susitikimą žiniasklaidoje buvo sukelta per daug lūkesčių sutinka ir „Delfi“ korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas. Anot jo, per tokį trumpą laiką sunku tikėtis, kad kažkas būtų išspręsta. Nereikėtų tikėtis kažkokių greitų veiksmų ir po susitikimo.

„Šiuo atveju, matyt, esminiai punktai pažymėti, ką išsakė ir pats JAV prezidentas, kad jis atvyko, gavo tai, ko norėjo. JIs išsakė kažkokias savo dvejones, labai aiškiai pabrėžė, kaip įsivaizduoja raudonąsias linijas. Rusijos prezidentas jį išklausė, spaudos konferencijoje matėme, kaip jis bandė „išsivartyti“, naudojo vadinamąją „whataboutizmo“ taktiką.

Vienas svarbiausių klausimų, kuris yra apažymėtas susitikimo komunikate, kad abi valstybės sutaria, jog branduolinis karas tarp šių šalių negali ir neturi būti kariaujamas. Iš esmės pakartojama Šaltojo karo laikų Gorbačiovo ir Reagano susitikimo esmė“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo V. Saldžiūnas.