„Turime visą žmogaus atvykimo į Lietuvą grandinę, žinome, kur ir kaip jis izoliavosi. Šiuo metu intensyviai bendradarbiaujame su įmonės, į kurią dirbti atvyko žmogus, administracija“, – sako NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.
Įvertinus kitose šalyse stebimą situaciją, susijusią su Delta atmainos plitimu, nuspręsta imtis papildomų saugumo priemonių – dėl COVID-19 ligos bus tiriami įmonės, į kurią dirbti ir atvyko asmuo, darbuotojai, nors, kaip nustatyta epidemiologinio tyrimo metu, ir neturėjo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Taip pat šiuo metu nustatinėjami lėktuve greta asmens sėdėję žmones, kuriems bus rekomenduoti atlikti testą COVID-19 ligai nustatyti.
Žmogus, kuriam patvirtinta Delta atmaina, į Vilnių lėktuvu atvyko gegužės 31 d. ir iškart keliavo į Klaipėdą, kur izoliavosi. COVID-19 liga jam patvirtinta birželio 2 d. profilaktinio testavimo metu, infekcijai būdingų simptomų asmuo, kaip nustatyta epidemiologinės diagnostikos metu, nejautė.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės teigimu, šiuo metu, siekiant kuo labiau sumažinti rizikas, įvežtiniams COVID-19 ligos atvejams skiriamas ypatingas dėmesys.
„Suprantame, kad visas pasaulis pamažu atsiveria, todėl nuo atmainų, atkeliaujančių iš svetur, negalime apsisaugoti. Tačiau, skirdami ypatingą dėmesį, galime išvengti jų plitimo viduje. Dėl to visi atvejai, kai infekcija patvirtinama žmogui, grįžusiam ar atvykusiam iš užsienio, sulaukia išskirtinio specialistų dėmesio, visi ėminiai yra siunčiami sekoskaitos tyrimams“, – sako G. Aleksienė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Delta atmainą, kuri pirmą kartą spalio mėnesį aptikta Indijoje, yra priskyrusi prie susirūpinimą keliančių atmainų.
NVSC specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 16 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Be to, Europos vaistų agentūrai leidus „Comirnaty“ vakcina nuo koronaviruso skiepyti 12–15 metų asmenis, šios amžiaus grupės vakcinacija nuo pirmadienio startavo ir Lietuvoje. Registruoti vaikus skiepijimui gali tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 6682 žmonės, antrą – 21 tūkst. 365, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 190 tūkst. 680 žmonių, dviem – 794 tūkst. 438.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 70 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 68,4 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 55,5 proc., 45–54 metų grupėje – 48,8 proc., 35–44 metų grupėje – 46,8 proc., 25–34 metų grupėje – 39,7 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 36,9 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 42,6 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 291 tūkst. 925 skiepų dozių, iš jų 2 mln. 267 tūkst. 925 yra pristatytos į vakcinavimo centrus. Čia sunaudota 1 mln. 985 tūkst. 118 dozių.
Kol kas nepanaudota apie 306 tūkst. dozių.
Prabilo apie karantino nutraukimą
Primename, kad premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu epidemiologinė situacija leidžia tikėtis, jog karantinas nebebus pratęstas, tačiau pabrėžė, kad rekomendacijas dėl jo dar turi pateikti Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK).
„VESK įvertins situaciją. (...) Viena vertus, dabar atrodo, kad tam būtinybės neturėtų būti, nors, kaip ir minėjau, vis tiek sargumas turi išlikti, nes turime dar nepakankamai daug žmonių, kurie yra pasiskiepiję, kad galėtume jaustis ramūs dėl mutacijų, kurios naujai atsiradusios plinta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, jei kitos savaitės pradžioje VESK nuspręs, kad karantino tęsti nebereikia, atskiros nuostatos ar rekomendacijos bus perkeliamos į kitus teisės aktus.
Kalbėdama apie mutacijas, premjerė teigė, kad mutavęs koronavirusas sparčiai plinta Jungtinėje Karalystėje, su kuria Lietuvą sieja „glaudūs asmeniniai ryšiai“.
„Turbūt yra labai daug šeimų, kurios turi išvykusių giminaičių, kurie galbūt norėtų parvykti ar patys norėtų nuvykti apsilankyti. Nėra neegzistuojančios rizikos, todėl to saugumo vis tiek reikės laikytis, ar karantino režimas bus, ar nebus“, – aiškino ji.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad nutraukus karantiną galimybių pasas greičiausiai nebeteks prasmės.
„Tai nereiškia, kad visi turėtų laukti karantino pabaigos ir nuspręsti nesiskiepyti. Nes jei situacija epidemiologinė pablogės, reikės grįžti su visais epidemiologiniais apribojimais ir visais galimybių pasais“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Ji pridūrė, kad „erdvės plisti mutacijoms tarp nepasiskiepijusių žmonių yra daug“, todėl ragino žmones vakcinuotis, jog ši erdvė neužsipildytų ir nereiktų grįžti prie apribojimų.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 42,6 proc. žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje deklaruoti 54 tūkst. 804 sergantieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 3321 asmuo. Šalies ligoninėse gydoma 316 COVID-19 pacientų.
