„Planuojama, kad pirmieji europiečiai pasieniečiai į Lietuvą prie Baltarusijos sienos atvyks nuo liepos 1 dienos. (...) Apie dešimt pareigūnų galėtų būti“, – BNS ketvirtadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas R. Liubajevas.

Taip jis kalbėjo po Varšuvoje vykusio „Frontex“ Valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame Lietuvos atstovas pristatė naujausią informacija apie išaugusius neteisėtų migrantų srautus Baltarusijos pasienyje.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, vien per pirmąją birželio pusę į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti kiek daugiau nei 200 neteisėtų migrantų, o iš viso per 2021 metais – beveik 400. Tai daugiausiai Irako piliečiai. Šis kiekis yra penkis kartus didesnis nei per visus 2020-uosius.

Anot pasieniečių vado, iki liepos vidurio iš viso į Lietuvą turėtų atvykti apie 30 papildomų pareigūnų – tiek iš kitų šalių pasienio tarnybų, tiek iš „Frontex“ nuolatinio korpuso.

„Bus kombinuota komanda. Labai formalus skirtumas: nuolatinio korpuso pareigūnai dėvės „Frontex“ uniformą, o kiti pasieniečiai – savo šalies pasieniečių uniformas“, – aiškino R. Liubajevas.

Jo teigimu, Lietuvos pasieniečiams talkinti turėtų kolegos iš Suomijos, Latvijos ir Estijos, kadangi iš šių šalių pajėgas dislokuoti būtų paprasčiausia.

„Frontex“ ir kitų šalių pareigūnai kartu patruliuos pasienio ruože, padės sulaikyti neteisėtus migrantus.

Talkins ne tik pareigūnai, bet ir speciali technika

Pasak R. Liubajevo, „Frontex“ misijos pareigūnai į Lietuvą turėtų atvykti iki liepos vidurio. Jie padėtų ne tik valdant neteisėtų migrantų srautus. Dalis jų bus dislokuojama į kontrolės punktus, kad padėtų atlikti asmenų ir transporto priemonių, vykstančių per sieną, kontrolę, siekiant užkardyti neteisėtą migraciją.

„Šiuo metu kaip tik Lietuvoje yra ekspertų grupė, kuri derina techninius, logistinius akcentus dėl šių ES pareigūnų dislokavimo. Taip pat planuojama dislokuoti ir transporto priemones“, – teigė VSAT vadas.

Jo teigimu, į Lietuvą turėtų būti atgabentos kelios transporto priemonės, galbūt ir mobili sienos stebėjimo įranga.

R. Liubajevas sako, kad tai nebus alternatyva šalyje diegiamoms stebėjimo sistemoms – minėtoji mobili įranga būtų naudojama tuose ruožuose, kur fiksuojama daugiausia pažeidimų.

„Tos mobilios sistemos nėra labai galingos, jos būtų panaudojamos tik tuose ruožuose, kur vyksta pažeidimai, tai kalbėti apie kažkokį ilgesnį ruožą, būtų sudėtinga“, – aiškino jis.

Jei reikės, į Lietuvą bus siunčiama daugiau pasieniečių

Pasieniečių vadas pabrėžė susitikime iš kolegų bei Europos Komisijos atstovų dar kartą išgirdęs patikinimą, kad Lietuva nebus palikta viena spręsti neteisėtų migrantų problemos.

„Ko gero, pirmą kartą per pakankamai ilgą laikotarpį „Frontexo“ Valdančiosios tarybos posėdžio metu buvo kalbėta ne tik apie problemas prie Europos Sąjungos pietinių sienų, bet apie iššūkius prie sausumos rytinių sienų“, – sakė pareigūnas.

„Informacija iš esmės buvo žinoma, bet buvo naudinga detaliau papasakoti apie problemas“, – pridūrė jis.

R. Liubajevas pabrėžė, kad esant reikalui į Lietuvą galėtų atvykti ir daugiau kolegų pasieniečių.

„Susitarėme, kad vertinsime situaciją. Jei bus poreikis mums skirti daugiau pareigūnų ar techninių priemonių, tai visą laiką tą galėsime suderinti su „Frontex“ ir gauti papildomų pajėgumų“, – aiškino VSAT vadas.

Vis dėlto, jis teigė, kad šiuo metu suplanuotų resursų pakanka, tačiau situacija sunkiai prognozuojama.

„Mes matome, kad vieną dieną gali būti virš 50 nelegalių migrantų, o kitos dienos – ramios. Sudėtinga prognozuoti, todėl vykdysime monitoringą. Jei matysime, kad atsiranda poreikis sustiprinti sienos stebėjimą, dėl to spręsime“, – kalbėjo pasieniečių vadas.

Be kita ko, jis akcentavo, kad nors ES kontekste Lietuvoje migrantų srautai „nėra labai įspūdingi“, tačiau Bendrija turi vertinti tendenciją, kad kaimynystėje turime „neprognozuojamą valstybę, kuri atvirai deklaruoja pagalbą nelegaliems migrantams“.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė patobulintam 2021 metų biudžeto projektui, jame 11,5 mln. eurų numatyta sienos su Baltarusija stebėjimo sistemoms įrengti.

Dar 4,3 mln. eurų dėl išaugusios nelegalios migracijos taip pat turėtų būti skirta valstybės sienos su Baltarusija kontrolei sustiprinti ir palapinių miesteliui Užsieniečių registracijos centre. Biudžeto pakeitimams dar turi pritarti Seimas.

VRM duomenimis, šiuo metu 61 proc. Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalis) stebima naujoviškomis sienos stebėjimo technologijomis: 100 proc. – jūros sienos (119,65 km), 100 proc. – išorės sienos su Rusija, 38,6 proc. – išorės sienos su Baltarusija.

Siekiant visiško sienos su Baltarusija stebėjimo, VSAT skaičiavimu, papildomai reikia 38 mln. eurų.

2014–2020 metais sistemoms įrengti ir atnaujinti buvo skirta 47,84 mln. eurų, iš jų: 32,3 proc. – ES lėšų, 67,7 proc. – nacionalinio biudžeto lėšų.

Lietuva su Baltarusija turi 678,8 kilometro ilgio sieną.