Trečiadienį Seime įvyko konferencija, skirta aptarti savanorystės reikšmę pandemijos metu. Joje patirtimi dalijosi tiek didžiausią savanorių rankų poreikį išgyvenusios institucijos, tiek savanorišką veiklą organizavusios nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės iniciatyvos.
„Pandemija tapo dideliu išbandymu visiems. Tiek valstybės viešasis, tiek žmonių asmeniniai gyvenimai apsivertė aukštyn kojomis ir žaibiškai reikėjo pratintis prie naujos realybės. Su sunkumais susidūrė ligoniai, vieniši, vyresni ir kitų socialiai jautrių grupių asmenys. Savanorių mobilizacija tapo svarbia atrama ne tik padedant žmonėms ir valstybinėms institucijoms atliekant funkciją, bet tapo ir svarbia psichologine atrama visiems, kuriems pagalbos prireikė labiausiai“, – teigia konferenciją organizavęs, Seimo Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Lingė.
Savanoriai teikė svarbią pagalbą tiek institucijoms, tiek pavieniam gyventojams: šalies gyventojai sėdo prie kaistančių telefono linijų ir registravo norinčius tirtis bei atsakinėjo į klausimus, vilkosi apsauginius kombinezonus ir gelbėjo gyvybes ligoninėse, teikė paramą vienišiems senjorams ir dar daug kitų darbų. Nacionalinio sveikatos centro duomenimis, per pandemijos laikotarpį atsiliepta į per 550 000 skambučių. Dar per 700 000 centro darbuotojai ir savanoriai skambino siekdami atsekti kontaktus ir valdyti pandemijos plitimą.
„Kol patirtis šviežia ir įspūdžiai neišblėsę, būtina savanorystės ir jos organizavimo patirtį įvertinti, kad ateityje galėtume lengviau prisitaikyti prie įvairių krizinių situacijų valdymo“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė.
Vykusioje konferencijoje įžvalgomis pasidalijo Seimo nariai, socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė, savanorius koordinuojančio centro „Stiprūs kartu“, Šaulių sąjungos ir organizacijos „Vilniaus legionas“ atstovai, taip pat Lietuvos raudonojo kryžiaus, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos COVID skyriaus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai ir kt.
Pandemijos valdyme iniciatyva „Stiprūs kartu“ įtraukė per 7000 savanorių, įvairiose veiklose talkino beveik 2700 šaulių savanorių, pilietinė iniciatyva per trumpą laiką subūrė virš 4000 savanorių, o Raudonojo kryžiaus per 1000 savanorių kasdien talkina didžiuosiuose Lietuvos vakcinavimo centruose. Pandemijos valdyme aktyviai veikė daug narių, savanorių ir patirtį turinčios organizacijos – „Lietuvos Caritas“, skautai, maltiečiai, „Maisto bankas“ ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
Skaičiuojama, kad savanoriškoje veikloje Lietuvoje dalyvauja apie 14 proc. šalies gyventojų, o pagal pasaulinį gerovės indeksą Lietuva pagal pilietinio ir socialinio dalyvavimo rodiklį yra tik 142 vietoje iš 167 valstybių.
„Žvelgiant į ateitį turime ieškoti būdų, kaip Lietuvoje stiprinti visuomenės aktyvesnį įsitraukimą į savanorišką veiklą. Todėl svarbu, kad savanoriai ir šios veiklos organizatoriai su politikos formuotojais dalijosi įžvalgomis, kaip skatinti ir didinti visuomenės motyvaciją savanorystei“, – teigė M. Lingė.
Seimas 2022 m. paskelbė Savanorystės metais.
