Konstituciniam Teismui nuo 2014 metų pirmininkavo Dainius Žalimas. Nors jo kadencija baigėsi 2020 m. kovą, tačiau, Seimui nepaskyrus naujo teisėjo, D. Žalimas pareigas ėjo iki 2021 metų.
Laisvės frakcijos narys: nuomonių yra įvairių
Kaip Delfi sakė Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas, frakcija buvo susitikusi su D. Jočiene.
„Ji pademonstravo, kad turi gana plačią ir gilią teisinę patirtį. Kaip susiklostys balsavimas ir mūsų frakcijos balsai, dar sunku pasakyti. Aš žinau, kad po tos diskusijos nuomonių yra įvairių“, – teigė kandidatė į KT pirmininkes.
V. Mitalo teigimu, esminis jam kylantis klausimas – ar teisėjai, aktyviai besinaudojančiai teise pareikšti atskirąsias nuomones, pavyks apjungti skirtingų KT teisėjų darbą.
„Pagrindinis klausimas, ar kandidatė sugebėtų, būdama KT pirmininke, organizuoti sklandžiai ir apjungti teismo skirtingų teisėjų darbą į vieną sklandžiai veikiantį KT organizmą. Ponia D. Jočienė tikrai turėjusi daug savo profesinėje karjeroje atskirųjų nuomonių. Bent jau man labai svarbu, kad KT veiktų kaip įmanoma sklandžiau“, – teigė Laisvės frakcijos narys.
Jis teigė, kad nelaiko esminiu trūkumu to, kad D. Jočienė pirmininkautų tik nepilnus du metus – 2023 m. baigsis jos devynerių metų kadencija KT.
„Galima rinktis ir galima siūlyti KT pirmininką iš visų kandidatų, kurie dabar yra KT teisėjai. Aišku, kad tie teisėjai, kurių kadencijos šiuo metu yra ilgesnės arba neseniai prasidėjo, KT pirmininkais galėtų būti ilgesnį laikotarpį, tuo palikdami didesnę žymę visoje KT raidoje Lietuvoje. (…) Tačiau tai nėra esminis dalykas“, – teigė V. Mitalas.
Frakcija, kaip patvirtino ir jos seniūnė Ieva Pakarklytė, dėl D. Jočienės vertinimo dar diskutuos.
„Įvairios nuotaikos, dar mes detaliau kalbėsime artimiausiu metu. Nėra taip, kad vienareikšmės“, – sakė I. Pakarklytė.
Širinskienė: vargu, ar bus vieninga pozicija
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė savo ruožtu pažymėjo, kad kolegos, tikėtina, balsuos skirtingai, nes dėl D. Jočienės paskyrimo KT pirmininke bus slaptas balsavimas.
„Kai turime slaptus balsavimus, tai balsuojame laisvai, ypač, jei nuomonės skiriasi. Vargu, ar ta vieninga pozicija bus“, – Delfi sakė parlamentarė.
Vis dėlto A. Širinskienė teigė D. Jočienę pati vertinanti teigiamai.
„Kiek ją žinau ir kiek jos veiklą sekiau, kol ji buvo Žmogaus teisių teisme, tai aš manau, kad esamoje situacijoje, vargu, ar būtų įmanoma surasti geresnį kandidatą, kuris dar turėtų ir Žmogaus teisių teisme gana ilgo darbo patirtį“, – atkreipė dėmesį politikė.
Jos tvirtinimu, kandidatė ne tik turi gerą bei reikalingą patirtį, tačiau ir ilgai dirba pačiame KT – turi „vidaus virtuvės pajautimą“.
„Man būtų keista, jei ką tik paskirtas žmogus būtų siūlomas teismo pirmininku, kuris dar nepažino tos vidinės virtuvės. Šiuo metu yra vienas geriausių įmanomų variantų, kuris teismui padėtų gal pagaliau pradėti dirbti normaliu ritmu po tų visų išbandymų, kurie buvo“, – sakė valstiečių-žaliųjų frakcijos atstovė.
A. Širinskienė taip pat pažymėjo nematanti kliūties dėl trumpo laikotarpio, kai D. Jočienė dirbtų KT pirmininke. Negana to, atkreipė dėmesį Seimo narė, tai būtų pirmoji KT teismo pirmininkė moteris.
„Lyderis yra išsakęs savo poziciją – jam kliūva dviejų metų terminas, jo teisė yra abejoti tuo terminu, kitų teisė neabejoti. Kaip ir paprastai, slaptame balsavime yra sunku pasakyti, nes jau kiekvienas žmogus ten lieka su savo sąžine ir su savimi“, – apie LVŽS frakcijos narių galimą balsavimą šiuo klausimų sakė A. Širinskienė.
Konservatoriai Jočienės klausė apie požiūrį į sankcijas Rusijai: atsakė aptakiai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad frakcijos susitikimo su D. Jočiene metu kandidatei buvo užduota daug įvairių klausimų.
Jo teigimu, dviejų metų laikotarpis nėra esminis klausimas.
„Mums neatrodo, kad tai yra kažkoks esminis dalykas, daugiau ėjo kalba apie darbines patirtis ir perspektyvinius dalykus“, – teigė A. Vyšniauskas.
Jis neslėpė, kad TS-LKD frakcijos nariai D. Jočienės klausė apie jos požiūrį į autokratiniams režimams taikomas sankcijas.
„Šitas klausimas buvo iškilęs, į jį atsakė taip pakankamai aptakiai. Man būtų sunku šiandien pasakyti, ar frakciją tai tenkino, nes neturėjome platesnio aptarimo. Bet kuriuo atveju, mūsų frakcija yra ta, kuri pasisako už pačias griežčiausias įmanomas sankcijas tiek Rusijos, tiek Baltarusijos režimui, tiek jų atskiriems pareigūnams“, – akcentavo A. Vyšniauskas.
Politikas pabrėžė, kad kiekvienas KT teisėjas turi kompetencijas būti KT pirmininku. Vis dėlto, pasak jo, frakcijai dėl D. Jočienės kandidatūros kilo klausimų.
„Galbūt ko pasigedome, tai konkretumo ir tvirtumo, aiškiai atsakant taip ar ne, kaip balsuojama ir kaip kiti dalykai daromi, koks yra požiūris. Daug frakcijoje kilo diskusijų apie atskiras nuomones, kadangi ši teisėja išsiskiria tuo, kad ji labai mėgsta rašyta atskiras nuomones, jas vertina ir sako, jog tai yra labai geras dalykas. Tos atskiros nuomonės – iš jų gali susidaryti vaizdą apie žmogaus matymą, mąstymą, tai klausimų apie tai buvo ganėtinai daug“, – pažymėjo A. Vyšniauskas.
Šiemet balandžio mėnesį KT paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai. D. Jočienė šiuo klausimu paskelbė atskirąją nuomonę – jos nuomone, KT nutarime ji neįžvelgia objektyvių ir konstituciškai pateisinamų aplinkybių, kurios pagrįstų tokią išvadą.
Kandidatė į KT pirmininkes atskirąją nuomonę, kartu su kitu teisėju, paskelbė ir šalia 2017 m. KT nutarimo, jog dvasininkų atleidimas nuo karo prievolės prieštarauja Konstitucijai. D. Jočienės ir kito teisėjo Gintaro Godos atskirojoje nuomonėje išdėstyta, kad religinė laisvė leidžia dvasininkams pasirinkti neatlikti karinės tarnybos.
D. Jočienė yra parašiusi ir daugiau atskirųjų nuomonių šalia KT nutarimų.
Liberalai daug pastabų neturi, balsuos laisvai
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad frakcija iš esmės pozityviai įvertino susitikimą su D. Jočiene ir jos atsakymus.
„Vakar susitikus, ji atsakė į daug klausimų, paneigė kai kuriuos mitus. Kitaip sakant – nei mes labai sužavėti, nei nusivylę. Vertiname kaip specialistę, turinčią patirties tiek žmogaus teisių klausimu, tiek bendros konstitucines teisės“, – sakė E. Gentvilas.
Jo teigimu, šiek tiek abejonių kelia trumpas laikas iki D. Jočienės kadencijos galo.
„Žinoma, ji čia niekuo dėta, nes užsitęsė pono Žalimo kadencija. Geranoriškai pasikalbėjome, neturime kažkokių didelių pastabų. Buvo keliami klausimai dėl lojalumo iš aplinkos, tai mes irgi apie tai pakalbėjome, ji sako, kad tai netiesa“, – pažymėjo politikas.
Todėl, pasak jo, frakcijos nariai neturi išankstinio nusistatymo ir kiekvienas dėl savo balsavimo spręs savarankiškai.
„Labai aiškiai formuluojame slaptą balsavimą tais atvejais, kai yra, pavyzdžiui, apkaltos klausimas, o dėl personalijų paskyrimo, tai nėra buvę, kad reikalautume“, – pridūrė liberalas.
Jočienė lankėsi frakcijose: teigė, kad ją bandoma sukompromituoti
Pati D. Jočienė trečiadienį lankėsi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje. Atviro posėdžio metu kandidatė į KT pirmininkes teigė, kad turi tikslą, jog teismas veiktų kaip labiau kolegialus organas.
„Ką norėčiau akcentuoti. Aš labai gerbiu laisvą Seimo nario mandatą ir jūs galite balsuoti pagal savo sąžine, (…) bet vis dėlto KT labai svarbu turėti nuolatinį pirmininką – ne laikiną, nes nepastovumas tikrai įneša tam tikro chaoso. (…) Tam stabilumui užtikrinti, ritmingam bylų nagrinėjimui užtikrinti, tikrai yra geriau turėti pastovią KT pirmininko poziciją užimtą“, – socialdemokratams sakė D. Jočienė.
LSDP frakcijos narė Dovilė Šakalienė paklausė kandidatės dėl jos nusiteikimo vakarietiškų vertybių klausimu ir paklausė, kaip ji vertina dabartinius Rusijos ir Baltarusijos veiksmus.
„Matau, kad čia yra kryptingai veikiama prieš mane, kaip asmenį, norint sukompromituoti mane būtent šioje kovoje į KT pirmininko postą“, – atsakydama iš pradžių pažymėjo D. Jočienė.
Ji paaiškino, kad visos kalbos, susijusios su Rusijos įtaka, yra netiesa, akcentavo palaikanti šalies poziciją ir pažymėjo smerkianti Rusijos ir Baltarusijos veiksmus.
„Mes visi smerkiame tiek Rusijos, tiek Baltarusijos veiksmus. Aš pati dėstau žmogaus teises, dėstau Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto praktiką studentams. (…) Aš tikrai smerkiu visus šiuos veiksmus, kaip daro ir mūsų gerbiamas profesorius Žalimas. Aš palaikau oficialią KT poziciją, nors oficiali kaip tokia niekur neegzistuoja“, – pažymėjo D. Jočienė.
Sysas tiki, kad Jočienė taps KT pirmininke
LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad D. Jočienės atžvilgiu jaučiamas geranoriškas nusiteikimas.
„kadangi bus slaptas balsavimas, aš negaliu įlįsti į sielos karteles kiekvieno Seimo nario. Juo labiau, tai laisvas mandatas. Aš tikėčiau, kad ji turėtų tapti KT pirmininke. Taip, laikas per trumpas, Žalimas jai nukando visus metus, bet ką padarysi. Ji supranta, kuri ji eina ir ką ji daro“, – sakė A. Sysas.
D. Jočienė, pasak politiko, yra žmogus, turintis didelę patirtį.
„Niekas negali to paneigti, tiek kaip KT teisėjai, tiek EŽTT teisėjai – viskas su ja gerai. Maskvos ranka mūsų gyvenime jaučiama vis labiau. Kadangi buvau liudininkas, kai ją rinko į EŽTT, (...) tai viskas ten labai šauniai, ji gerai pasirodė. (...) Mes, lietuviai, būtinai turime ieškot krislo kito akyse, nematydami rastų savo kišenėje“, – priekaištus D. Jočienei apibūdino A. Sysas.
KT pirmininko paskyrimui užtenka slaptame balsavime dalyvaujančių Seimo narių daugumos.
Skepsio neslepia ir Butkevičius
Skepsio dėl kandidatės neslėpė ir trijų narių Mišriai frakcijai vadovaujantis Algirdas Butkevičius.
Pasak jo, Konstituciniame Teisme “yra ir daugiau dirbančių, labiau patyrusių teisėjų nei minima pretedentė”.
Kol kas neapsisprendusi yra Darbo frakcija. Šios frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Bukauskas Delfi teigė, jog sprendimą frakcija priims ketvirtadienio rytą.
Didžiausios opozicinės Seimo frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos - seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad frakcijoje diskusijos dėl bendros pozicijos - kol kas nėra.
Ji bus ketvirtadienio rytą.
„Frakcijoje kol kas nediskutavome dėl pozicijos ponios Jočienės atžvilgiu, todėl kol kas komentuoti nelabai yra ką", - Delfi trečiadienio pavakarę sakė parlamentarė.
Tuo tarpu valdantieji liberalai, opozicijoje esanti Regionų frakcija ir socilademokratai tikina D. Jočienei priekaištų neturintys ir žada kandidatūrą palaikyti.
„Balsavimas Seime ketvirtadienį bus slaptas, tai niekada negali pasakyti, kaip ten kas nubalsuos. Tačiau kalbant dėl D. Jočienės, mes į šią kandidatūrą žiūrime pozityviai”, - sakė Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Neseniai įsikūrusios Regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus gyrė pretendentę ir sakė, kad jiems įspūdį paliko D. Jočienės “drąsi ir tvirta pozicija, kuomet ji pareiškė atskirąją nuomonę nei visas Konstitucinis Teismas dėl tiesioginių merų rinkimų”.
„Ponia Jočienė nepabijojo nesutikti su kolegų nuomone ir stojo piliečių teisės rinkti savo savivaldybių merus tiesiogiai pusėn, taigi, mūsų nuomone, ir Konstitucijos pusėn. Tam reikėjo ir drąsos, ir kompetencijų, ir mes manome, kad jų kandidatei nestinga”, - sakė J. Pinskus.
