Kaip parodė gegužės 18-28 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, daugiausiai teigiamų ir greičiau teigiamų vertinimų sulaukusių ministrų penketuke – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Tačiau šių ministrų ir neigiamų vertinimų dalis yra aukšta.

Didžiausius bendrai neigiamų/greičiau neigiamų vertinimų procentus surinko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, teisingumo ministrė Evelina Dobrovoska, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Du ministrai – susisiekimo ministras Marius Skuodis ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas – išsiskyrė didele dalimi žmonių (daugiau negu 40 proc.), kurie teigė, kad nežino, ką atsakyti į klausimą, arba neturėjo nuomonės.

Plačiau su apklausos duomenimis galima susipažinti lentelėje. Skliausteliuose pateikiamuose duomenyse išskiriamos teigiamų/greičiau teigiamų bei neigiamų/greičiau neigiamų vertinimų dalys.


Per tyrimą buvo kiekvienu atveju konkrečiai klausiama: kaip Jūs vertinate kokio nors konkretaus ministro darbą? Pastebėta tendencija, kad Vyriausybės narius apskritai geriau vertina jaunesnio amžiaus iki 35m. (išskyrus Švietimo ir krašto apsaugos ministrus – juos palankiau vertina vyresnio amžiaus atstovai.)

Žmonės įsidėmėjo labiausiai matomus ministrus

Viešųjų ryšių ekspertas, agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris, Arijus Katauskas pastebėjo, kad tie ministrai, kurie turi didžiausias teigiamų ir neigiamų vertinimų dalis, turi mažiausiai tų, kurie nežino, kaip juos įvertinti.

„Tai yra labiausiai matomi ministrai – A. Dulkys, G. Landsbergis, tarp jų pasigendu A. Armonaitės. Būtų labai įdomu stebėti tokių reitingų dinamiką. Tarkime, G. Landsbergio ir teigiamų vertinimų dalis yra pakankamai didelė. Toks jausmas, kad, žmonių nuomone, jam ta vieta, kur jis dabar, labai tinka. Kad tai būtų galima patvirtinti, reikėtų stebėti rezultatus ilgesniu laikotarpiu“, – sakė A. Katauskas.

Viešųjų ryšių specialistas atkreipė dėmesį, kad tarp ministrų yra tokių, dėl kurių daugiau kaip 40 proc. žmonių neturi žalio supratimo, kaip juos reikėtų vertinti.

„Tiems, kurie nesidomi specifine jų kuruojama sritimi, jie yra visiška „terra incognita“, – pastebėjo A. Katauskas.

Lietuvoje dominuoja trys temos

Viešųjų ryšių specialisto nuomone, nėra taip, kad būtų kokių nors objektyvių kliūčių jiems matytis daugiau.

„Jeigu nori sužibėti, turėsi kur sužibėti, nes visos sritys turi savo tikslines auditorijas ir pakankamai temų, kad galėtum komunikuoti. Prasimušti viešojoje erdvėje per pandemiją, Baltarusijos aktualijas yra kur kas sudėtingiau, bet panašu, kad kai kurie ministrai galbūt net ir mėgaujasi tuo, kad jie nėra matomi.

Jie veikia savo srityje ir per daug neinvestuoja į savo žinomumą, temų kėlimą. Reikia pripažinti, kad reformos, kurios buvo rinkimų metu deklaruojamos, jos yra nuėjusios į antrą planą. Atrodo, kad niekas be Baltarusijos, kovido ir šeimų maršo, nelabai vyksta Lietuvoje“, – sakė A. Katauskas.

Viešųjų ryšių specialistas atsargiai svarstė, kodėl E. Dobrovolska ir A. Armonaitė turėjo tokias dideles neigiamų vertinimų dalis. Jo nuomone, galbūt tai susiję su tuo, kad pati Laisvės partija labai stipriai fragmentuoja visuomenę.

„Laisvės partija patiria pakankamai didelį spaudimą kitose temose“, – sakė A. Katauskas.

Pasigenda ŠMM aktyvumo

Viešųjų ryšių ekspertas paaiškino, kad, vertinant ministrų, komunikaciją svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš kur jie atėjo į šias pareigas.

„Tarkime A. Dulkys nėra grynasis politikas. Jis yra daugiau valstybės tarnautojas, biurokratas, turintis atlikti savo funkciją. Jam teko sritis, kurioje jis ir strigo, ir turėjo problemų, bet vienaip arba kitaip jis tvarkosi su situacija. Pas jį yra daug komunikacinių problemų, bet pati jo pozicija jam garantuoja matomumą“, – sakė A. Katauskas.

Tuo metu daug kitų sričių, pasak viešųjų ryšių specialisto, yra specifinės.

„Tarkime žemės ūkis yra labai specifinė sritis, turinti sąryšį su specifinėmis auditorijomis“, – teigė A. Katauskas.

Ekspertui didžiausias klausimas kyla, kur yra švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

„Nepabijočiau šiek tiek akmenukų mesti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos daržą. Temos yra labai svarbios, kyla daugybė klausimų“, – sakė A. Katauskas.

Jam daugiau matomumo norėtųsi ir iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.

„Ypač pandeminiu laikotarpiu turėtų būti daugiau investuojama į tam tikros informacijos matomumą“, – sakė A. Katauskas.

Priežasčių gali būti labai daug

Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas teigė, kad norint sužinoti, ką tiksliai turėjo mintyje žmonės, atsakinėdami į klausimus, reikėtų dar atskiro tyrimo.

„Kaip mokslininkas norėčiau pasakyti, kad visas šitas pratimas aiškinti reitingus yra iš esmės beprasmis ir betikslis, dėl to, kad mes negalime nieko įrodyti. Galiu kalbėti tik hipotezių lygyje. (…) Nes, kai mes žiūrime reitingus, mes žinome žmonių nuomonę. Norint pasakyti, kodėl yra toks reitingas, reikėtų paklausti žmonių, kodėl jie taip mano“, – sakė M. Jurkynas.

Pasak politologo, priežasčių, kodėl žmonės vienaip ar kitaip vertina atskirus ministrus gali būti labai daug.

„Galbūt tai buvo tos partijos simpatikai, galbūt nekentė tam tikrų politikų arba tam tikros politinės partijos“, – teigė M. Jurkynas.

Specialistas spėjo, kad tokie vertinimai galėtų būti susiję su keliais dalykais.

„ Pirmas – kiek problemų yra susiję su jų kuruojama ministerija. Tarkime su Krašto apsaugos ministerija (KAM) neturime jokių skandalų, kariuomenės pasitikėjimo reitingas yra neblogas. Manau, kad šitie dalykai galėtų turėti teigiamą poveikį“, – sakė M. Jurkynas.

Kitas aspektas, kurį išskyrė politologas, galėtų būti tam tikri bendravimo ypatumai.

„Tai yra, kiek ir kaip bendrauja politikas, kokią žinią atskleidžia, ar ta žinia maloni, tarkime kaip „padidinsime pensijas“, ar nemaloni kaip „padidinsime akcizus“. Tai irgi gali būti dalis vertinimo, kuris teigiamai arba neigiamai paveikia nuomonę apie tam tikrą asmenį, esantį ministro pozicijoje“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Trečias dalykas, kuris galėtų daryti įtaką, pasak politologo, – vertinimas pagal partinę liniją.

„Turbūt valstiečių rinkėjai apie konservatorių ministrus neturės itin geros nuomonės, tai yra tokios kaip konservatorių rinkėjai apie konservatorių ministrus. Tai irgi gali paveikti“, – sakė M. Jurkynas.

Pasak jo, reitinge gali atsispindėti ir ministro veiksmų vertinimas. Tai yra, kaip tie veiksmai paveikė konkretaus žmogaus asmeninį gyvenimą.

„Tarkime, ar sumažėjo vaistų kaina, padidėjo kompensuojamų vaistų sąrašas, ar kiti dalykai, kur žmogus gali sakyti: „va, ministras, prašau, padarė, ir mano gyvenime jaučiasi pokytis“. Tai irgi gali turėti įtakos vertinimui“, – sakė M. Jurkynas.

Vienus žino daugiau nei kitus

Pasak politologo, nežinančių, ką atsakyti į klausimą dalis, priklauso nuo to, ar žmonės apskritai ką nors žino apie tų ministrų veiklą.

„Tas žinojimas yra susijęs su dviem dalykais, tai yra padarytais darbais, kurie dabar, pandemijos suvaldymo metu, viešųjų ryšių prasme nesulaukė dėmesio žiniasklaidoje. Tada žmonės sako, kad „nežinau, ką jie daro, nes dabar visi kalba apie pandemiją, kovą su prezidentu, o dėl šitų nežinau, ir vertinimą nežinau kokį duoti“, – sakė M. Jurkynas.

Politologo manymu, visiems politikams yra svarbus reitingas, nes politikų tikslas yra dalyvauti politikoje, tai yra valstybės valdyme.

„Norint dalyvauti, reikia laimėti rinkėjų pasitikėjimą. Norint jį laimėti, reikia turėti teigiamą įvaizdį – ir darbais, ir žodžiais. Politinė veikla, dirbant pozicijoje, ji yra mažiau dėkinga, nes praeitis nesikartoja, bet rimuojasi. Per trisdešimt metų neturėjome nei vienos perrinktos valdžios. Bet kokioje vyriausybėje galėjome rasti teigiamų darbų, bet tą užgoždavo per priešrinkiminį šurmulį Vyriausybės neigiamų darbų akcentavimas“, – sakė M. Jurkynas.

Pasak politologo, būnant valdžioje, pagrindinis tikslas yra valdyti gerai, spręsti kažkokius iškilusius iššūkius savo sektoriuje, papasakoti apie juos, neįsivelti į skandalus, nekonfliktuoti su žiniasklaida.

„ Tai yra pagrindinis atspirties taškas geresniems reitingams“, – teigė M. Jurkynas.

Mano, kad bent vieno ministro reitingas galėtų būti ir geresnis

Pasak politologo, be gilesnės analizės sunku vertinti, kuriems ministrų kabineto nariams apskritai geriau sekasi būti jų pozicijose.

„Žvelgiant paviršutiniu žvilgsniu, manyčiau, kad bent jau šiuo momentu KAM atrodo darbingai. Užsienio reikalų ministerija yra įsivėlusi į ne pačias gražiausias politines diskusijas su prezidentu, kas meta šleifą, ar iš tikrųjų tą reikėtų daryti, nes apie tai nebuvo kalbama prieš rinkimus.

Sveikatos apsaugos reikalai buvo nemažai kritikuoti – ir dėl skiepų pasiankstinimo, ir dėl komunikacijos išsklaidymo, ir dėl kitų dalykų“, – pastebėjo M. Jurkynas.

Vidaus reikaluose, pasak politologo, probleminė sritis yra susijusi su sienos su Baltarusija, migracijos kontrolės klausimais.

„Panašu, kad tam skiriama vis daugiau politinio dėmesio. Čia gali būti kritikos. Aplinkos ministerijoje atsimename ministro ginčus su kuruojamų padalinių vadovų atstatydinimais“, – kalbėjo M. Jurkynas.

M. Skuodis, politologo nuomone, galėtų būti gerai vertinamas.

„Tai yra savo srities profesionalas, dirbęs viceministru, mano nuomone ,jis turėtų nusipelnyti aukštesnių vertinimų. Tai yra mažai žinomas, bet profesionalus ir darbštus ministras, nežinau, kiek jis nori eiti į politiką“, – sakė M. Jurkynas.

Dėl Laisvės partijos deleguotos E. Dobrovolskos, pasak specialisto, buvo kritinių aspektų.

„Vienu metu buvo neapykantos kalbos kontrolės, interneto policijos projektas. Jis prigeso, nes neatrodė, kad jis buvo paremtas kitų partijų“, – pastebėjo M. Jurkynas.

Apskritai, pasak politologo, Laisvės partijos pagrindinių aspektų prigesinimas meta klausimą, kiek ta partija ir jos ministrai gali daryti poveikį.

„Galbūt jiems svarbiau išsilaikyti koalicijoje nei prastumti savo klausimus. Jeigu ir kiti jų klausimai, kaip lengvų psichotropinių medžiagų dekriminalizacija be platinimo tikslų, partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris, Seime nepaeis, visi klaus, o ką ministrai ten veikia“, – sakė M. Jurkynas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų gegužės 18-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.