Po trečiadienio Vyriausybės posėdžio premjerė teigė, jog tam tikros taisyklės net ir po karantino atšaukimo gali likti dideliems renginiams, masiniams susibūrimams, ypatingai – uždaroje erdvėje.
„Nėra netikėtina, kad šis mėnuo karantino gali būti ir paskutinis. Tačiau manau, jog tam tikros saugumo rekomendacijos vis tiek išliks. Todėl, kad didesni renginiai, masiniai susibūrimai, ypatingai uždarose patalpose, sakyčiau, kad kol neturime 70 procentų ar daugiau paskiepytų gyventojų, vis tiek jie tam tikrą riziką kels.
Ypatingai, jei Lietuvoje pradėtų plisti ar atsirastų vadinamoji „Delta“ mutacija, kuri didina labai spėriai atvejų skaičių Jungtinėje Karalystėje. Tai norėtųsi turėti tokio saugumo režimą, kad ir kaip jis besivadintų, kad nebūtų rizikos vėl skelbti naują karantiną, nepraėjus keletui savaičių po dabartinio pabaigos“, – trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.
Didžiausias naujai nustatomų atvejų mažėjimas
Pastarąsias penkias dienas Lietuvoje fiksuojamas didžiausias naujai nustatomų atvejų mažėjimas per visą pandemijos laikotarpį, rašoma trečiadienį paskelbtoje Vyriausybės duomenų apžvalgoje.
Lyginant atitinkamų savaitės dienų septynių dienų vidurkius, mažėjimas fiksuotas „iki –44 proc. per savaitę“.
Anot ataskaitos, per pastarąsias septynias dienas atvejų mažėjo 54 savivaldybėse – kasdien jose buvo nustatomi vidutiniškai penki arba mažiau atvejų.
„Šis atvejų mažėjimas matomas Lietuvoje vis dar vyraujant Alpha (B.1.1.7) variantui ir situacija gali greitai pasikeisti pradėjus plisti Delta (B.1.617.2) atmainai, kurios sekoskaitos metu dar neaptikome“, – teigiama dokumente.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad dauguma Lietuvos savivaldybių jau pasiekė geltonąją zoną, kitą savaitę prie jų turėtų prisijungti ir didieji miestai.
Lietuva geltonąją zoną turėtų pasiekt iki šios savaitės pabaigos.
Duomenų apžvalgoje nurodoma, kad hospitalizuotų asmenų skaičius mažėja kiek nuosaikiau, tačiau ligoninių užimtumas (tiek aktyvaus gydymo, tiek reanimacijos lovų) grįžo į spalio mėnesio lygį.
„Ši tendencija stebima visuose regionuose ir, jei 14 dienų vėlavimo sąryšis tarp naujų atvejų mažėjimo ir ligoninių užimtumo mažėjimo išliks, per ateinančias 10 dienų ligoninių užimtumas turėtų stipriai sumažėti“, – nurodoma dokumente.
Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje asmenų, kurie arba yra gavę bent vieną vakcinos dozę, arba turėję teigiamą COVID–19 testą per pusę metų, yra 47 procentai (16 ir vyresnių amžiaus grupėje – 55 proc.), tačiau vakcinacijos tempai lėtėja – dauguma skiepų atliekama asmenims, gaunantiems antrą vakcinos dozę.
Ataskaitos duomenimis, visoje Lietuvoje vyrauja Alpha (B.1.1.7) viruso atmaina, kurios pirmieji atvejai nustatyti Jungtinėje Karalystėje. Antroje vietoje yra B.1.620 – Anykščiuose nustatyta viruso atmaina, o rudens bangos metu vyravusi B.1.177 atmaina beveik išnykusi.
„Kol kas nė viena iš atmainų, sukėlusių vasaros bangas Europos, Azijos ir Pietų Amerikos šalyse, Lietuvoje apčiuopiamai plisti nepradėjo ir besitęsiančių protrūkių atliekant sekoskaitą nenustatyta“, – teigiama apžvalgoje.
Joje taip pat pabrėžiama, kad Lietuva pagal sekoskaitos apimtis nuo vasario mėnesio yra viena pasaulio lyderių ir sekoskaitą atlieka vidutiniškai apie 15 proc. visų teigiamų atvejų, tad yra didelė tikimybė aptikti atmainas, kurios sudaro vos kelis procentus nuo visų cirkuliuojančių variantų.
