„Ketiname rytoj tai padaryti“, – žurnalistams Seime sakė ji.
Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, parlamentarų nuomonės išsiskyrė, kaip tiesioginius merus išlaikyti. Dėl to praėjusią savaitę nuspręsta, kad į Seimą keliaus du skirtingi įstatymo projektai.
Plenarinių posėdžių metu ir komitetuose turėtų būti apsispręsta, kuris projektas turi daugiau Seimo narių palaikymo.
„Seimas apsispręs pateikimo stadijoje, kurį palaikyti, galbūt pritars abiem ir tuomet jau komitetas spręs“, – trečiadienį akcentavo V. Čmilytė Nielsen.
Seimo pirmininkės palaikomame įstatymo pataisų projekte siūloma, kad į Konstituciją būtų įrašyta, jog savivaldybių merus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Tuo tarpu socialdemokratai siūlo, kad į Konstituciją būtų ne tik įrašoma, jog merai renkami tiesiogiai, tačiau kartu būtų apibrėžiamas ir jo kaip tarybos vadovo statusas.
ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Benas Brunalas
