Nuo metų pradžios sulaikyti 392 trečiųjų šalių piliečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos. Šiemet nuo birželio 1 d. iki birželio 16 d. neteisėtai sieną kirto 204 migrantai.

Šiuo metu jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos ir tarnybos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai padeda Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei Šaulių sąjungos nariai. Dieveniškių kilpoje, kurią supa Baltarusijos teritorija, darbą pradėjo ir policijos pajėgos. Penktadienį pradėtos statyti palapinės šalia Užsieniečių registracijos centro. Buvo įrengtos dvi stovyklos, kur 80 vietų skirta asmenims izoliuotis dėl karantino ir 270 vietų – jiems apgyvendinti. Stovyklos pradėjo veikti šią savaitę.

Po trijų parų pertraukos pasienyje su Baltarusija vėl sulaikyti neteisėti migrantai, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Keturi dokumentų neturėję užsieniečiai, pirminiais duomenimis, gali būti Irako piliečiai. Jie pasiprašė prieglobsčio.

Trečiadienį po vidurnakčio VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai ties Ignalinos rajono Vosiūnų kaimu sulaikė ką tik iš Baltarusijos sieną pažeidusius keturis asmenis. Jie dokumentų neturėjo ir prisistatė Irako piliečiais.

Naktį jie praleido Tverečiaus užkardoje, kur pasiprašė prieglobsčio.

Sulaikytiesiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo užsieniečiai yra izoliuoti. Nustatomos jų tapatybės. Įvykio aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimas, skelbia VSAT.

Pastarąjį kartą iš Baltarusijos patekusius neteisėtus migrantus Lietuvos pasieniečiai buvo sulaikę sekmadienio naktį. Tąkart Ignalinos rajone Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnams įkliuvo dvi grupės – 21 ir 27 asmenys.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 391 neteisėtas migrantas. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių. Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.

Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 metais pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 metais – 104.

Pastaruoju metu išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.

Be to, pasieniečiams pagalbon pasitelktos pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.

Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente šios šalies autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske Baltarusija migrantų nebestabdys.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas sako, kad Baltarusijos sostinėje Minske gali būti apie 1,5 tūkst. neteisėtai į Europos Sąjungą norinčių patekti migrantų.

Minske gali būti apie 1,5 tūkst. neteisėtai į ES norinčių patekti migrantų

Baltarusijos sostinėje Minske gali būti apie 1,5 tūkst. neteisėtai į Europos Sąjungą norinčių patekti migrantų, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.

„Pastaruoju metu tos nelegalių migrantų grupės praėjo vykti per sieną nuolat, beveik kas naktį. Pagal mūsų informaciją, Minske susikaupė pakankamai didelė grupė nelegalių migrantų, ji nuolat yra papildoma atvykstančiaisiais iš Bagdado arba Stambulo“, – žurnalistams antradienį sakė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.

Taip jis kalbėjo su premjere Ingrida Šimonyte apsilankęs Aleksandro Barausko pasienio užkardoje.

Jo teigimu, šie žmonės bet kuriuo metu gali pradėti judėti sienos link.

Paklaustas, ar koreliuoja skrydžių grafikai su neteisėtų migrantų srautais, R. Liubajevas teigė, kad „galima būtų padaryti tokią išvadą, vertinant tu nelegalių migrantų grupių dydį“.

Savaitgalį Švenčionių ir Ignalinos rajonuose pasieniečiai sulaikė į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įžengusius 58 migrantus. Pirmadienį, antradienį tokių bandymų iš Baltarusijos kirsti Lietuvos sieną nefiksuota.

„Žinome, kad situacija prie sienos yra labai dinamiška. Nelegalūs migrantai pasirodys, be jokios abejonės“, – kalbėjo pasieniečių vadas.

Pasak jo, šiuo metu tampa sunku prognozuoti, kurioje konkrečioje vietoje jie bandys kirsti sieną.

„Pastebėjome tendenciją, kad nelegalių migrantų grupės vyksta beveik per visą saugomą valstybės sienos ruožą. (...) Sudėtinga prognozuoti situaciją, tačiau mes tačiau mes turime keletą scenarijų ir pagal juos planuojame savo veiksmus“, – aiškino R. Liubajevas.

Europinė pagalba – liepos viduryje

Pasienio ruože su Baltarusija dirba sustiprintos pajėgos, pasieniečiams talkina Viešojo saugumo tarnyba, šauliai, bendradarbiaujama su kolegomis Latvijoje, Lenkijoje.

„Su Lenkijos kolegomis suderinome ir veiksmų planus, organizuojamos bendros priemonės. Labai svarbu keistis informacija ir turime tam tikrų rezultatų, kai pagal mūsų informaciją tie nelegalūs migrantai, kurie pasišalina iš Užsieniečių registracijos centro, buvo sulaikyti Lenkijoje ir grąžinti mums“, – kalbėjo R. Liubajevas.

„Mes manome, kad tokiomis priemonėmis pavyktų sumažinti norą, motyvaciją vykti per Lietuvos teritoriją“, – pridūrė jis.

VSAT vadas taip pat teigė, kad šią savaitę į Lietuvą turėtų atvykti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ ekspertų grupė.

„Ji vertins techninius, operacinius dalykus, kad būtų galima pradėti Europos pasieniečiams stebėti sieną nuo liepos vidurio“, – komentavo pasieniečių vadas.

Kaip anksčiau informavo VSAT, į Lietuvą turėtų atvykti apie 30 Europos Sąjungos pasienio pareigūnų.

I. Šimonytė: reikia būti pasiruošusiems netikėtumams

Šią savaitę Užsieniečių registracijos centre Pabradėje įrengtas palapinių miestelis neteisėtiems migrantams. Šią infrastruktūrą suteikė Lietuvos kariuomenė.

„Kol kas kariuomenė prisideda savo logistiniais pajėgumais. (...) Tikrai manome, kad dabar dirbame taip, kaip dabar dirbame, jeigu reikės kitų sprendimų, tie kiti sprendimai bus padaryti“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad VSAT koordinuoja savo darbą su kitomis institucijomis.

„Situacija yra tokia, kad ją, kaip ir covidą, reikia valdyti čia ir dabar pagal tai, kokia ji yra. Nuspėti labai tiksliai, kokia situacija bus po savaitės, manau, kad yra neįmanoma. Reikia būti pasiruošusiems įvairiems netikėtumams“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad su Lietuva diskutuoja ir su Europos Komisijos nariais, ir su kitų šalių vyriausybių atstovais „dėl dvišalio tam tikro bendradarbiavimo, dėl šito klausimo sprendimo“.

„Yra lėšų klausimai, yra daug visokiausių klausimų, kuriuos, manau, Lietuva šitame kontekste pagrįstai gali kelti ir kelia“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Siekdama apsaugoti sieną, Lietuva spartina Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebėjimo sistemų diegimą. Šiuo metu jomis stebima 38 proc. pasienio. Tam papildomai reikia 38 mln. eurų, dalį lėšų jau numatyta skirti peržiūrint šių metų biudžetą.