Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad skiepyti bus pradėti 12-15 metų vaikai.
E. Žiobienė laidoje kalbėjo, jog vis tiek reikia pradėti nuo tėvų švietimo vakcinacijos klausimais.
„Manau, kad pagrindinis dalykas yra tai, kad džiugi diena – pagaliau ir vaikai gali pasiskiepyti – nuo 12 iki 15 metų. Visgi, tėvai yra pagrindiniai žmonės vaikų gyvenime ir jie prisiima atsakomybę, teisę gydyti, saugoti savo vaikus, rūpintis jų sveikata. Todėl, matyt, visais atvejais paneigti tėvų teisių ir pareigų mes negalime. Akivaizdu, kad pirmiausia reikėtų įtikinti tėvus“, – laidoje „Info diena“ teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė.
Ji aiškino, jog svarbiausia dabar – suteikti visą reikalingą informaciją – kodėl vaikams reikia skiepytis, kad vakcinos yra saugios.
Tačiau ką daryti, jei vaikas skiepytis nori, bet tėvai neleidžia? E. Žiobienė aiškino, jog situacija yra labai sudėtinga.
„Šiai dienai, jeigu žiūrime iš Pacientų teisių ir žalos įstatymo perspektyvos, yra tam tikra galimybė visiems vaikams, net ir neturintiems 16 metų, kada jų nuomonės išsiskiria su tėvų, tada turėtų vertinti medikai“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
E. Žiobienė pasakojo, kad pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskleista žinia apie vaikų skiepijimą be tėvų sutikimo ją truputį gąsdina.
„Gąsdina ta prasme, jog pasakyti – ateik, vaike, pas šeimos gydytoją ir iš karto jis leis skiepytis, ji prasilenkia su tikrove. Greičiau mes kalbėtume apie medikų konsiliumą, įvertinimą sąlygų. O pradžioje – tėvų įtikinėjimą. Ir tik tada prieitume prie to, kad vaikas būtų skiepijamas prieš tėvų valią. Nes visais atvejais reikia rasti konsensusą. Supriešinti tėvus su vaikais – mes niekada neturėsime gero varianto“, – „Info dienoje“ aiškino ji.
E. Žiobienė laidoje tikino, jog tikisi, kad tokių atvejų – kada vaikai nuo koronaviruso skiepijami prieš tėvų valią, bus labai nedaug.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pasakojo pastebinti, kad visuomenėje yra labai daug susipriešinimo.
„Labai sunku įvertinti ir atspėti, kokia bus nuotaika, kaip tėvai ir vaikai žiūrės į tą skiepijimą. Mes matome, kad net į testavimą buvo daug neigiamo nusistatymo. Matyt, skiepai, irgi sukels nepasitikėjimo, abejonių. O kas liūdniausia, kad mes dažnai esame linkę gyventi kito žmogaus sąskaita – tegul kiti skiepijasi, bet aš to nedarysiu, to susipriešinimo tikrai yra“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Ji teigė, jog Lietuvoje skiepai tėra rekomendacinio pobūdžio.
„Mes neturime išskirtinumo šio konkretaus ir kitų skiepų atžvilgiu. Mūsų valstybėje skiepų klausimas iš viso nėra taip realiai reglamentuotas. Jeigu pasižiūrėtume į Žmogaus teisių teismo sprendimą prieš Čekiją šių metų balandžio mėnesio, ten peržiūrėta 11 skirtingų ES valstybių, daug Konstitucinių bylų peržvelgta, aiškintasi ar tikrai atlyginama už žalą skiepų. Tai šie klausimai mūsų valstybėje yra nulinėje situacijoje. Iš esmės, tai visada buvo sakoma, kad skiepai tik rekomendacinio pobūdžio“, – priminė pašnekovė.
„Jeigu žiūrėtume procentaliai, tai medikai sako, jog reikia 95 procentus (visuomenės, aut. p.) paskiepyti, kad liga būtų įveikta. Tai kalbame apie įvairias ligas – tymus, tuberkuliozę. Mes tokio procento valstybėje nepasiekiame ir gana seniai. Todėl iš esmės įstatymų leidėjai turi labai rimtai pažiūrėti – kaip reglamentuoti visas ligas, ypatingai užkrečiamas ir labai rimtas“, – sakė laidos pašnekovė.
E. Žiobienė kalbėjo, kad pavyzdžiui Prancūzijoje skiepai net nuo 11 ligų yra privalomi.
„Mes galime diskutuoti valstybėje, kokiu būdu tai įvesti, tą privalomumą“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
