Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Paklaidos ribose augo LSDP

Pirmoje lentelės vietoje ir toliau lieka valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Balandį už šią partiją balsavę būtų 15,6 proc. respondentų, o gegužę – 15,2 procento.

Antroje lentelės pozicijoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Balandį už šią partiją balsą būtų atidavę 15,2 procento apklaustųjų, gegužę šis skaičius sumenko paklaidos ribose iki 14,5 procento.

Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis. Balandį už šią partiją balsavę būtų 7,9 procento apklaustųjų, gegužę – 8,3 procento.

Didžiausias reitingų lentelės pokytis, nors ir paklaidos ribose – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP). Jie užėmė ketvirtą poziciją, kuri praėjusį mėnesį priklausė Laisvės partijai. Balandį už LSDP balsavę būtų 5,4 procento apklaustųjų, o gegužę šis skaičius paaugo 1,7 procento iki 7,2.


Kaip ir minėta, toliau rikiuojasi Laisvės partija. Jos rezultatas per mėnesį vos sumenko – balandį už šią partiją balsavę būtų 5,9 procento apklaustųjų, gegužę – 5,7 procento.

Nežymiai savo rezultatą gerino Darbo partija. Balandį už šią partiją balsavę būtų 4,9 procento apklaustųjų, gegužę – 5 procentai.

5 procento barjero lentelėje neperžengia tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS). Balandį už šią partiją balsavę būtų 2,4 procento, gegužę – 1,8 procento.

Už kitą partiją būtų balsavę 8,3 procentai respondentų, nebalsavę būtų 15,3 procento, o nežino arba neatsakė – 18,7 procento.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

Poziciją Šimonytė tvirtai laiko

Mažai pokyčių ir kitoje Delfi užsakymu atliktos „Spinter tyrimai“ apklausos lentelėje. Joje buvo klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Pirmoje pozicijoje – premjerė Ingrida Šimonytė. Nuo praėjusio mėnesio apklausos jos parama beveik nesikeitė – balandį ją kaip geriausią premjerę rinkosi 21,6 procento apklaustųjų, o gegužę – 21,1 procentas.

Dar kovo mėnesį ši parama buvo kur kas didesnė, siekė 26,9 procento.

Antroje lentelės vietoje – buvęs premjeras, opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Jo parama per mėnesį nuo praėjusios apklausos sumenko, nors ir šis pokytis neviršija paklaidos ribos. Taigi, balandžio mėnesį jį kaip geriausią premjerą įvardijo 12,1 procentas apklaustųjų, o gegužę – 9,8 procento.

Didžiausias pokytis šioje lentelėje taip pat susijęs su LSDP. Naujoji šios partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė demonstruoja paklaidos ribas viršijantį rezultato pokytį. Štai balandžio mėnesį ją kaip geriausią premjerę įvardijo 3,7 procento apklaustųjų, o gegužės mėnesį – jau 7,8 procento apklaustųjų.


Ketvirtoje vietoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Balandį ją rinkosi 4,8 procentai apklaustųjų, o gegužę – 4,7 procentai.

Penktą ir šeštą poziciją dalijasi buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Balandį R. Masiulį kaip geriausią premjerą įvardijo 2,9 procento respondentų, A. Armonaitę – 2,8 procentai. O gegužės mėnesį abu šiuos politikus kaip geriausius premjerus įvardijo 1,9 procento apklaustųjų.

Septintą, aštuntą ir devintą vietą dalijasi Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, LSDP atstovas Vytenis Andriukaitis ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. V. Uspaskichą balandžio mėnesį kaip geriausią premjerą įvardijo 2,8 procentai apklaustųjų, R. Karbauskį ir V. Andriukaitį rinkosi po 2,7 procento apklaustųjų. Visų 3 šių politikų rezultatas gegužės mėnesį – 1,8 procento.

Dešimtoje lentelės vietoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Balandį jį ministro pirmininko pozicijoje matyti norėjo 1,5 procentas apklaustųjų, o gegužę – 1,6 procento.

Saulius Skvernelis

Viską parodys laikas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas, politologas, dr. Kęstutis Girnius teigė, jog svarbiausias šių reitingų akcentas – stiprėjanti LSDP ir jos lyderės V. Blinkevičiūtės pozicija.

„Vyko rinkimai į pirmininkus, buvo išrinkta V. Blinkevičiūtė. Buvo tam tikras dėmesys partijai, bet žiūrime, kad ir pačios V. Blinkevičiūtės reitingas padvigubėjo. Kitaip sakant, manau, kad tai bendras dėmesys socdemams, bendras dėmesys jai kaip naujai pirmininkei, todėl didėjo, tai ryškiausias pokytis“, – Delfi teigė K. Girnius.

Jis teigė, kad dabar kyla klausimas, kiek ilgai geresni LSDP ir naujosios jų lyderės rezultatai laikysis.

„Kas bus po mėnesio, po dviejų ar trijų, kai ta naujovė bus išblėsusi“, – sakė politologas.

Pašnekovas priminė, jog pozityvus požiūris į V. Blinkevičiūtę yra nuoseklus – net kai ji buvo faktiškai pasitraukusi iš šalies vidaus politikos, visą laiką jos reitingai buvo aukšti.

„Ji yra išlaikiusi tą populiarumą daugiau nei dešimtmetį“, – kalbėjo K. Girnius.

Kitus politinių partijų reitingų lentelės pokyčius jis siejo su mažesniu matomumu, kad ir LVŽS atveju.

„Bet viskas ganėtinai stabiliai, išskyrus socdemus“, – naujausius reitingus vertino politologas K. Girnius.

Vilija Blinkevičiūtė

Kiek krito ekspremjero S. Skvernelio vertinimas, anot politologo, jis gali būti siejamas su V. Blinkevičiūtės reitingo augimu.

„Jei V. Blinkevičiūtės vertinimas didėtų S. Skvernelio sąskaita, nemanau, kad tai turėtų įtakos partijų vertinimui“, – tikino jis.

VU TSPMI politologas K. Girnius aiškino, jog teks palaukti rudens ir tada iš naujo vertinti LSDP rezultatus.

„Kad ir pakilo tie LSDP skaičiai, tai vis tiek gerokai mažiau nei dviejų didžiųjų partijų. Vis dėl to jos reitingai priklausys nuo socdemų reitingų, o jų – nuo V. Blinkevičiūtės veiklos. Tada pamatysime, dabar gali būti šioks toks štilis – ateina vasara, politinė veikla sumažės, tai reikės laukti iki rudens ir pamatysime, ar tas pirminis šuolis išsilaikys, ar jis pradės nykti“, – teigė K. Girnius.

Politologas teigė, kad LSDP atsiimti rinkėjus iš LVŽS yra „šiek tiek sunkiau“. Anot pašnekovo, valstiečiai bus aktyvūs, o LSDP galėtų atimti rinkėjus nebent iš Darbo partijos.

„Nes ji labai neryškiai veikia. Yra šiokia tokia problema – visoje Europoje socialdemokratų idėjos nebėra populiarios“, – tikino politologas K. Girnius.

„Tai buvo didžiausia partija, gal pagal skaičių ji tebėra didžiausia, bet vis tiek silpnėja ir sunku įsivaizduoti, kas turėtų įvykti, kad ji ženkliai galėtų padidinti savo populiarumą“, – svarstė politologas K. Girnius.

Štai Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi teigė, jog LSDP atstovai kol kas gali džiaugtis tik prielaida partijos reitingų augimui.

„Nesakyčiau, kad mes tą pakilimą galime vertinti kaip kažkokį pokytį – tai paklaidos ribos, negalime sakyti, kad reitingas didėja ar mažėja. Bet pasižiūrėjus, kaip atrodo pačios V. Blinkevičiūtės kaip potencialios premjerės reitingas, jau matome 4 procentų augimą, LSDP tai yra prielaida arba šioks toks potencialias augti“, – reitingų rezultatus vertino politologė.

Ji teigė, jog naujosios LSDP pirmininkės reitingas gali kilstelėti ir pačios partijos vertinimą.

„Kol kas bendros tendencijos ir yra į kilimo pusę. Bet ar tai išsilaikys, ar jis bus reikšmingas, dar reikia luktelėti“, – tikino pašnekovė.

Politologė kalbėjo, kad intriga gali slypėti ateinančio mėnesio apklausoje – kai žmonės jau bus įvertinę tiek Šeimų maršo, tiek Partnerystės įstatymo nepavykusį pateikimą, balsavimą dėl jo.

„Dabar dar šitas galbūt nepapuolė, o ten partijos labiau išsiskyrė. Tai buvo partijas vienaip arba kitaip suskirstęs balsavimas, ryškus. Prisipažinsiu, įdomu, bet nenustebčiau, jei labai esmingai nepaveiktų. Čia ateičiai tokia maža intrigėlė“, – prognozavo ji.

Delfi primena, kad Didysis Šeimų gynimo maršas vyko gegužės 15 dieną, Partnerystės įstatymo pateikimas Seime – gegužės 25 dieną.

Vyriausybės veiklą vertina truputį geriau

Apklausoje taip pat buvo prašoma įvertinti ir dabartinės Vyriausybės veiklą.

Štai nuo praėjusio mėnesio 3 procentais padaugėjo Vyriausybės veiklą vertinančių teigiamai ar greičiau teigiamai. Balandį šis rezultatas buvo 35,1 procento, o gegužę – 38,1 procento, šis augimas vis tiek patenka į paklaidos ribas.

Sumažėjo ir greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių skaičius. Balandį tokį vertinimą pateikė 56 procentai respondentų, o gegužę – 53,5 procento.


Beveik nesikeitė nežinančių, kaip įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą skaičius. Balandį tokių buvo 8,9 procento, o gegužę – 8,4 procento apklaustųjų.

Kuri Vyriausybė geriau susitvarkė su pandemija?

Šalia jau įprastų apklausų, respondentų kartu buvo prašoma įvertinti ir tai, kuri Vyriausybė – S. Skvernelio ar I. Šimonytės, geriau tvarkosi su pandemijos iššūkiais.

28 procentai apklaustųjų teigė, kad geriau su pandemijos iššūkiais tvarkėsi S. Skvernelio Vyriausybė.

20,6 procentai teigė, jog tai darė I. Šimonytės ministrų kabinetas.

16,2 procento apklaustųjų teigė, kad abi Vyriausybės tvarkėsi panašiai gerai.


O 22,6 procento – kad abi tvarkėsi panašiai blogai.

12,6 procento nežinojo, arba į klausimą neatsakė.

S. Skvernelio Vyriausybę dažniau geriau vertino vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinių ir mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. I. Šimonytės Vyriausybę – jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Prisimena tik gerą etapą

Kiek geresnį Vyriausybės veiklos vertinimą VU TSPMI politologas K. Girnius siejo su geresne epidemiologine situacija šalyje.

„Čia Vyriausybei gera žinia, bet galima sieti tai su gerėjančia pandemine padėtimi. Per tą laikotarpį pradėjo mažėti naujų užsikrėtimų skaičius, mažiau žmonių mirė ir ryškėja ta galimybė, kad greitai bus tos taisyklės apribotos ir bus galima grįžti į normalų gyvenimą. Už tai Vyriausybės reitingas pakyla. Bet kai klausiama, kas geriau su pandemija tvarkėsi, tai vis tiek S. Skvernelio Vyriausybė tvarkėsi palyginti geriau, nei I. Šimonytės“, – apklausą vertino politologas.

Jis aiškino, jog respondentai, tikėtina, prisimena pirmąjį karantiną, kai padėtis buvo kur kas geresnė, bet pamiršta praėjusių metų rudenį, kai užsikrėtimų skaičiai augo itin greitai.

„Aš manau, kad nepaisant to, ką bandė pasakyti konservatoriai, dabartinė valdžia, vis tiek daugelis žmonių mano, kad buvo didelis šuolis, kai jie atėjo į valdžią ir kokius 3 mėnesius negalėjo suvaldyti. Gali būti toks dalykas, kad žmonės dar prisimena, kad S. Skvernelio Vyriausybė per pirmą pandemijos bangą Lietuva labai gerai susitvarkė. Gal dar prisimena tuos gerus laikus, bet ne rudens etapą, kai viskas pradėjo smarkiai blogėti“, – apie buvusios ir dabartinės Vyriausybės pastangas kalbėjo K. Girnius.

VU TSPMI docentas K. Girnius teigė, jog valdančiajai daugumai šių reitingų rezultatai yra pakankamai geri.

„Yra tokia tendencija, kad laimi rinkimus, tada kyla viltis, po kiek laiko – mažėja. Nes tie pasiekimai vis tiek yra šiek tiek kuklesni, nei yra tikėtasi. Bet čia tie reitingai nėra tokie blogi, sumažėjimas kuklus, I. Šimonytės reitingas ne tiek jau ir nusmuko, nors ji buvo įsivėlusi į tuos ginčus dėl to, kas turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT)“, – teigė K. Girnius.

Ingrida Šimonytė
Foto: Scanpix

Jis svarstė, kad šį konfliktą daugelis įvertino kaip nereikalingus politinius kivirčus pandemijos metu.

„I. Šimonytė nenukentėjo, tai yra naudinga. Iš komentarų esu pastebėjęs, kad čia daugiau yra jos partijos nariai stūmė tą reikalą, ne pati I. Šimonytė“, – Delfi sakė K. Girnius.

Kalbėdama apie Vyriausybės vertinimą, MRU politologė R. Urbonaitė teigė, kad tai nurodo į jos vertinimo stabilizavimąsi.

„Šitas menkas pokytis balandžio ir gegužės apklausose rodo, kad situacija šiek tiek stabilizuojasi. Mes galime matyti, kad karantinas šiek tiek laisvėja, reikia pripažinti, jog gegužė buvo labai palanki – užsikrėtimų skaičiai gerokai mažėjo, karantinas pradėtas laisvinti. Vadinasi, kad žmonėms pastaruoju metu nebuvo labai daug pagrindo pykti. Tas pyktis, koks buvo, toks ir liko, bet dar daugiau, kad priežasčių atsirastų būti labai nepatenkintiems, turbūt mes nematėme. Nematėme ir labai gerų žinių, tai nei į vieną, nei į kitą pusę“, – naujausius reitingus vertino politologė R. Urbonaitė.

Ji priminė, jog kurį laiką buvo matomas ne tik Vyriausybės, bet ir I. Šimonytės vertinimo kritimą.

„O dabar tai sustojo. Gal ir šiaip yra pasiekta tam tikra riba. Bet ir bendra pandeminė situacija yra gana palanki, tad priežasčių būti dar labiau piktiems mažėja. Jau pats tas karantino atvėrimas ir tas įtampas pradėjo šiek tiek mažinti. Čia žaidžia Vyriausybės naudai“, – kalbėjo MRU politologė.

„Spinter“ apklausa parodė, jog žmonės galvoja, jog buvusi, S. Skvernelio Vyriausybė su pandemine situacija tvarkėsi geriau. Anot R. Urbonaitės toks rezultatas stebinti neturėtų – abiejų ministrų kabinetų darbo metu situacijos buvo iš tiesų skirtingos.

„S. Skvernelio ir I. Šimonytės Vyriausybių karantinai truko labai skirtingus laiko tarpus. S. Skvernelio „griežtasis karantinas“ buvo nuo kovo vidurio, gegužę prasidėjo atlaisvinimai, o vasarą grįžome į normalų gyvenimą. Ir Vyriausybės darbas buvo vertintas gerai – karantino trukmė buvo trumpesnė, visuomenės nusiteikimas pozityviai Vyriausybės atžvilgiu buvo tikrai pakankamas. Ir mes iš jo pakankamai greitai išlipome“, – praėjusių metų įvykius prisiminė politologė.

Anot R. Urbonaitės, I. Šimonytės Vyriausybės darbą pradėjo itin prastoje epidemiologinėje situacijoje.

„Puikiai žinome, kokios to karantino priežastys. Bet suprantame, kad pakankamai griežtas karantinas jis tęsėsi daug ilgiau. Ir sutikime, kad nuovargis žmonių irgi didėja su kiekvienu mėnesiu. Ir natūralu, kad tos įtampos auga, o kaltas visada tas, kuris priima sprendimus“, – Delfi sakė MRU politologė R. Urbonaitė.

Pašnekovė R. Urbonaitė tikino, kad visiškai atlaisvinusi, ar net atšaukusi karantiną Vyriausybė reitingų šuolio į viršų tikėtis neturėtų – visuomenė tikėsis kitų darbų atlikimo.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų gegužės 18–28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.