„Mes prieš susitikimą kalbėjome apie tai, kad JAV kariai, kurie pakeis (šiuo metu – ELTA) esančius Lietuvoje, yra iš Filadelfijos, o Filadelfijoje, kaip žinoma, yra gausi Lietuvių bendruomenė. Netgi iki šiol yra lietuviškų alaus barų, o prezidentas Bidenas Filadelfijoje yra labai žinomas, ten jo tėvonija. Tai tas sąryšis su Lietuva gal kiek netikėtas, bet JAV kontekste normalus. Ta proga sakėme, kad reikėtų išgerti alaus tuose baruose – žinoma, juokais“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad G. Nausėda ir J. Bidenas bendravo ne pirmą kartą.
„Tai pirmasis fizinis, tačiau tai nebuvo jų pirmasis susitikimas.
Kadangi prezidentas Bidenas dalyvavo jau dviejuose kituose daugiašaliuose susitikimuose: vienas buvo su ES vadovais, o kitas buvo su Bukarešto devintuku – NATO rytinio flango šalių vadovais“, – teigė ji.
Pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas susitiko su Baltijos šalių lyderiais. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
Skaisgirytė: regiono geopolitinė situacija buvo viena iš priežasčių Lietuvoje organizuoti NATO viršūnių susitikimą
Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė mano, kad įtikinti valstybių narių vadovus, jog Lietuvoje 2023 m. būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, galėjo padėti ir įtempta situacija Rytų Europoje. Visgi prezidento vyriausioji patarėja sako, kad Lietuva kryptingai dirbo dėl šio tikslo jau pusantrų metų.
„Idėja surengti tokį susitikimą Vilniuje negimė vakar, ji gimė maždaug prieš pusantrų metų. Reikia pasakyti, kad mūsų politikai ir diplomatai palaikė, buvo visiškai vieningas sutarimas, jog Lietuva verta tokio susitikimo, tad turime kartu vieningai dirbti, kad įtikintumėme savo sąjungininkus. Atrodo, tai pavyko. Tai yra užfiksuota ir raštu, kadangi, kai tai yra įtvirtinta komunikate, tai jau kaip ir yra raštiškas sutarimas, tam tikra garantija“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja NATO valstybių lyderių pareikštą paramą po dvejų metų organizuoti susitikimą Lietuvoje vertina kaip tam tikrą solidarumo ir paramos ženklą.
„Ar padėjo besikeičianti geopolitinė situacija? Turbūt, kad taip, nes visi sąjungininkai, kurie vakar kalbėjo aplink stalą, pabrėžė, jog gyvename tokioje greitai besikeičiančioje aplinkoje. Rusija, kaip buvo agresyvi, tas agresijos lygis nemažėja (...), ta aplinka Rytų Europoje nėra labai saugi, todėl susitikti Lietuvoje, Baltijos regione, parodyti solidarumą yra visai prasminga“, – teigė prezidento patarėja.
Ji pažymėjo, kad duotas valstybių lyderių sutikimas iš esmės reiškia, jog Lietuva atitinka tokio lygio susitikimams keliamus reikalavimus, tačiau besiruošiant susitikimui tam tikrus pasirengimo darbus vis tik dar reikės atlikti.
„Sakyčiau, kad sąjungininkai sutiko, jog Lietuvoje vyktų toks susitikimas, tai reiškia, kad mes reikalavimus jau esame iš principo įvykdę, tačiau, žinoma, tų operatyvinių, logistinių reikalavimų dar bus eigoje ir juos turėsime tiesiog įvykdyti. Viską galime padaryti, esame pakankamai tvirti, kad tuos reikalavimus, kuriuos kelia tokio lygio susitikimas, galėtume įgyvendinti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
2006 m. NATO viršūnių susitikimas vyko Rygoje. Tuo metu Lietuvoje 2002 m. lankėsi tuometis JAV prezidentas George‘as W. Bushas.
