Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų galimos prievartos prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką antradienį į parlamentą iškviesta generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Ją parlamentarai į posėdžių salę kvietė jau praėjusį ketvirtadienį, iškart po kratos M. Puidoko kabinete Seime, tačiau tuomet vietoj generalinės prokurorės atvyko jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
Kai kurie parlamentarai tai įvertino kaip nepagarbą Seimui ir reikalavo, kad į jų klausimus atsakytų pati Generalinės prokuratūros vadovė, priminė BNS.
Seimo narys priešinosi
„Praėjusią savaitę viešai buvo pranešta apie ikiteisminį tyrimą, pradėtą šių metų balandžio 27 d., Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) gavus Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti. STT, atliekanti šį ikiteisminį tyrimą, atlieka jį pagal tu Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl papirkimo ir dėl prekybos poveikiu“, - sakė N. Grunskienė.
Atliekant tyrimą birželio 10 d. buvo sulaikyti du asmenys, tarp kurių ir M. Puidoko padėjėjas.
Prokurorė aiškino, kad krata, kuri vyko M. Puidoko kabinete, buvo atlikta vykdant teismo nutartį.
„Teismo nutartimi Seimo nario kabinete leista atlikti, siekiant surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus, įskaitant ir du Seimo nario M. Puidoko mobiliaus ryšio telefonus“, - sakė N. Grunskienė.
Pasak generalinės prokurorės, ši teismo nutartis buvo pateikta Seimo nariui. Jis buvo paprašytas susipažinti ir pasirašyti, ir pateikti pareigūnams nutartyje nurodytus daiktus.
Seimo narys buvo perspėtas, kad, jeigu nepateks jų, bus atlikta jo asmens krata.
„Pareigūnai kratos metu nefilmavo, nes jų teigimu, buvo tikimasi, kad Seimo narys vykdys teisėtus pareigūnų nurodymus geranoriškai. Tačiau Seimo narys teismo nutartyje nurodytus daiktus pateikti pareigūnams atsisakė. Paprašė pakviesti jo advokatą, kas ir buvo padaryta. Krata buvo tęsiama advokatui atvykus“, - sakė N. Grunskienė.
Pasak generalinės prokurorės, susidarius tokiai situacijai, kai Seimo narys nevykdo teisėtų pareigūnų nurodymų, kratos veiksmus vykdę STT pareigūnai priėmė sprendimą ryšio priemones paimti atlikdami Seimo nario asmens kratą.
„Seimo nariui aktyviai pasipriešinus, pareigūnai daiktus perėmė taikydami prievartinius veiksmus“, - sakė N. Grunskienė.
Pasak generalinės prokurorės, kratoje dalyvavo ir Seimo kanceliarijos atstovai. Prokuroras kratoje nedalyvavo.
„Paėmus telefonus, krata buvo baigta. Seimo narys, jo advokatas ir byloje dalyvavę asmenys, susipažinę su protokolu, jame pasirašė, pateikdami pastabas“, - sakė N. Grunskienė.
Vienas iš tarnybinių patikrinimų – baigtas
Generalinė prokurorė sakė, kad po to, kai apie įvykį buvo pranešta, ir visuomenėje kilo klausimų dėl tokių pareigūnų veiksmų teisėtumo ir priporcingumo, ji nedelsdama kreipėsi į STT, prašydama pateikti įvykio įvertinimą, ir inicijavo vidinį patikrinimą Prokuratūroje.
„Vidaus tyrimas prokuratūroje jau yra baigtas. Jokių duomenų apie tai, kad, tyrimui vadovavęs prokuroras, būtų davęs leidimą naudoti prievartą Seimo nario M. Puidoko atžvilgiu nėra.
Tarnybinį patikrinimą pradėjo ir STT. Šiuo metu yra apklausiami kratos veiksmuose dalyvavę asmenys, toliau nustatinėjamos faktinės aplinkybės. Tyrimas turėtų būti atliktas per trisdešimt dienų. Baigus jį bus atsakyta į klausimą, ar pareigūnų veiksmai buvo proporcingi“, - sakė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė informavo, kad Seimo nario advokatas tyrėjams yra pateikęs jo paties įvykio metu darytą vaizdo įrašą.
„Su šiuo įrašu esu susipažinusi“, - sakė N. Grunskienė.
Išdėstė teisinius argumentus
Generalinė atkreipė dėmesį, kad, pagal Baudžiamąjį kodeksą, darant kratą pareigūnai turi teisę asmenims, esantiems patalpoje, kurioje daroma krata, uždrausti iš jos išeiti ir susižinoti tarpusavyje iki kratos pabaigos.
„Baudžiamojo proceso kodekse taip pat yra nurodyta, kad asmens krata, nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo slepia prie savęs daiktus arba dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti“, - sakė N. Grunskienė.
Pasak jos, Konstitucinis Teismas (KT) yra pasisakęs, kad krata ir asmens krata nėra Seimo nario laisvių suvaržymas.
„Taip pat KT yra pasisakęs, kad, jeigu nebūtų galima atlikti asmens kratos Seimo nariui, galėtų susiklostyti ydinga teisinė situacija, kada taptų neįmanoma surinkti nusikalstamai veikai įrodyti reikalingus įrodymus“, - sakė N. Grunskienė.
Bylos tyrimą perėmė prokurorai
Generalinė prokurorė taip pat informavo, kad antradienį priėmė sprendimą, kad šį ikiteisminį tyrimą ne tik organizuos, bet ir jį atliks, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras.
„Tokį sprendimą priėmiau siekdama, kad šis ikiteisminis tyrimas, jo eiga, nekeltų niekam abejonių dėl jo objektyvumo, nešališkumo ir išsamumo“, - teigė N. Grunskienė.
Sako, kad taip įvyko, dėl to, kad priešinosi
Atsakydama į Seimo narių klausimus, generalinė prokurorė sakė, kad tai yra toks atvejis yra pirmas.
„Reikėtų teisminio įvertinimo, ar STT tyrėjai proporcingai panaudojo jėgą Seimo nario atžvilgiu“, - sakė N. Grunskienė.
Pasak generalinės prokurorės, tyrimas nustatytas, ar M. Puidokui buvo padaryti sužalojimai.
„Galbūt drabužiai buvo suplėšyti, kadangi reikėjo paimti daiktus, kurie buvo prie Seimo nario. Jeigu Seimo narys būtų nesipriešinęs ir pateikęs daiktus, kurių paprašė pareigūnai, vykdydami teismo nutartį, manau, kad to, kas įvyko ketvirtadienį, tikrai nebūtų įvykę“, - teigė N. Grunskienė.
Į prokurorę kreipėsi Puidokas
Į generalinę prokurorę Seimo salėje kreipėsi ir M. Puidokas.
„Gerbiama generaline prokurore, kadangi buvo užduoti tam tikri klausimai, - tai yra vienas ir esminis patikslinimas: Jūs visą laiką įvardinote, kad buvo teisėti reikalavimai. Kodėl taip įvyko, kad man nebuvo įvardinta, kad tai yra būtent mano telefonai, ir man sutikus net sutikrinti tuos numerius, tas nebuvo padaryta? Jeigu nėra aišku, ar tai mano telefonai, numeriai nėra sutikrinti, tai aš visiškai nebuvau įsitikinęs, ir advokatas tą patį patvirtino, kad jokių teisėtų reikalavimų atiduoti telefonus tokiu atveju negali būti“, - kalbėjo M. Puidokas.
Generalinė prokurorė atsakė, kad ji pati kratos metu nedalyvavo, ir negali nei patvirtinti, nei paneigti jo versijos.
„Nutartyje kratai buvo nurodyti telefonai, jų (…) numeriai. Jūs turėjote juos pateikti. Kratos metu nedalyvavau. Aplinkybių, kurias žinote Jūs, aš nežinau“, - atsakė N. Grunskienė.
STT teigiamai vertina prokurorės sprendimą
STT teigiamai vertina sprendimą tyrimą perduoti Generalinei prokuratūrai.
„ Tikimės, kad toks sprendimas išsklaidys bet kokias galimas abejones ir leis tyrimą atlikti tinkamiausiu būdu“, - teigiama STT komentare.
STT taip pat pakomentavo klausimą dėl sprendimo atlikti asmens kratą teisėtumo.
„Dėl procesinio veiksmo atlikimo taktikos sprendimą priima išskirtinai pareigūnai, atliekantys tą procesinį veiksmą. Pareigūnai, priimdami sprendimą dėl asmens kratos, įvertina visas aplinkybes, asmenų, dalyvaujančių kratoje, elgesį, daiktų svarbą tyrimui, duomenų praradimo ir sunaikinimo rizikas“, - teigė STT atstovai.
Norėtų papasakoti daugiau, bet kol kas negali
Seimo narys M. Maldeikis teigė pirmadienį kalbėjęs su tyrimą vykdančiu prokuroru.
„Jis sakė, kad yra tokia stadija, kur jie dar dirba su dokumentais, vyksta procesiniai veiksmai, kad geriau neviešinti. Jie viską pasakys, kai ateis laikas“, – sakė parlamentaras.
Jis pats norėtų papasakoti savo įvykių versiją.
„Aš suprantu rezonansą. Tai yra politinė korupcija, ir visiems yra įdomu. (…) Situacija yra pakabinta, tada atsiranda klaustukai, tada vienas ar kitas politikas gali tai interpretuoti taip, kaip jam atrodo, ir tada jau žaidi jo naratyve. Manau, kad tas yra labai blogai“, – sakė M. Maldeikis.
Jo nuomone, M. Puidoko versija nukreipia dėmesį nuo esmės.
„Manau, kad tai yra tam tikra gynybinė taktika. Nenoriu gilintis, kas kaltas. Tačiau aš matau tam tikrą gynybą ir formulavimą tam tikros pozicijos, kas vyksta. Aš norėčiau, kad būtų parodyta, su kuo aš susidūriau, papasakota istorija, kas su manimi buvo, kad jūs turėtumėte visus atsakymus. Taip būtų visiems paprasčiau“, – teigė M. Maldeikis.
Tačiau kartu jis teigė priimąs tai, kad prokurorai „nori padaryti viską labai tvarkingai“.
Puidokas pranešė, kad prieš jį buvo naudotas smurtas
Ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijos narys M. Puidokas pranešė, kad STT pareigūnams atliekant kratą jo kabinete prieš jį panaudotas smurtas.
Politikas tvirtino, kad jam atsisakius atiduoti mobiliuosius telefonus pareigūnai jį prispaudė, ėmė dusinti, suplėšė kelnes, įdrėskė ranką.
Po šio Seimo nario pranešimo STT informavo atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl M. Puidoko padėjėjo Kęstučio Motiečiaus bandymo papirkti parlamentarą konservatorių Matą Maldeikį.
STT teigė, kad jos darbuotojai turėjo prievarta paimti telefonus iš Seimo nario M. Puidoko, nes parlamentaras atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus.
Puidokas pateikė savo paaiškinimą
Seimo narys M. Puidokas įžvelgė, kad generalinė prokurorė nėra detaliai supažindinta su visomis aplinkybėmis, kurios vyko jo kabinete.
„Galiu labai atsakingai pareikšti, kad advokatas įvertino, kad teisėtų reikalavimų mano atžvilgiu nebuvo, dėl to, kad teismo nutartyje nebuvo įvardinta, kad reikia paimti telefonus iš Seimo nario M. Puidoko, nebuvo telefono modelių, nebuvo telefonų abonentų numerių“, - išklausęs N. Grunskienės pasisakymo Seime sakė M. Puidokas.
Seimo narys aiškino, kad būtų atidavęs telefonus, jei būtų sutikti IMEI kodai.
„Kaip aš galiu atiduoti daiktus, jei nėra aišku, ar nutartyje yra minimi mano asmeninis ir darbinis telefonai. (…) Šitoje vietoje buvo pažeistas mano, kaip Seimo nario integralumas, galimybė atlikti savo darbą, o paaiškinimo nebuvo jokio“, - kalbėjo M. Puidokas.
Jis tikino pareigūnams netrukdęs, esą pareigūnams leido tikrinti visą kabinetą. Seimo narys stebėjosi, kodėl buvo paimtas ir jo kito padėjėjo, kuris niekuo neįtariamas, kompiuteris.
„Jeigu nori, kad Seimo narys bendradarbiautų, tai pareigūnai turi atvykti pasirengę atsakyti į visus klausimus, ir kad nebūtų neaiškumų“, - sakė M. Puidokas.
Dėl įvykio pradėtas vidinis patikrinimas
Tyrimo duomenimis, M. Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose pasiūlė M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus kolegas, jog būtų sustabdytas ar atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas.
Šioje byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu taip pat pateikti azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkui Samoilui Kacui.
Atnaujinta 2022.07.25 d.: Informuojame, kad 2022 m. birželio 20 d. Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą S. Kacui, nes nenustatė, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
K. Motiečius 2022.07.20 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl papirkimo, jam skirta 4,9 tūkst. Eur bauda.
