Pirminiais duomenimis, parlamento automobilių stovėjimo aikštelėje būriuojasi iki pusės tūkstančio žmonių. Jie stovi būreliais maždaug po 15 žmonių, nes Vilniaus miesto savivaldybė leidimo surengti mitingą nedavė. Akcijai iki 15 žmonių leidimo nereikia.
Protestuotojai pasipuošę tautine atributika, rankose laiko valstybės vėliavas ir baltus balionus.
Per garsiakalbius muzikantai groja liaudišką muziką ir dainuoja: „Bailiai, bailiai, seimūnai, bailiai“.
Didelio dėmesio sulaukė į akciją atėjęs Seimo narys Petras Gražulis. Kai kurie protestuotojai su juo pageidavo nusifotografuoti.
Akcijos dalyviai teigia keliantys tuos pačius reikalavimus kaip ir prieš mėnesį vykusiame „Didžiajame šeimų gynimo marše“.
„Tai yra tęstinumas to, ko reikalavome per „Šeimų gynimo maršą“. Jie neįvykdė realiai nė vieno, tai tęsime tol, kol įvykdys“, – BNS sakė vienas iš akcijos organizatorių Linas Preikšaitis.
Tuomet reikalauta Seime nesvarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo, neteikti svarstymui Partnerystės įstatymo projekto, nesvarstyti disponavimo mažu kiekiu narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, išbraukti iš Seimo darbotvarkės Tautinių mažumų įstatymo projektą, „nedelsiant nutraukti prievartą prieš šeimas, prieš jų valią ir be laisvo apsisprendimo vykdant privalomą vaikų testavimą, atverti visas mokyklas kontaktiniam mokymui“.
Taip pat reikalauta, kad premjerė Ingrida Šimonytė iki birželio 1 dienos atšauktų iš Vyriausybės teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę ir kt.
Pasak L. Preikšaičio, protesto akcija prie Seimo turėtų vykti tris dienas.
„Asmeniškai aš 15 žmonių pakviečiau į protesto akciją prieš visas tas betvarkes, kurios vyksta Seime, o jų labai daug. (...) Tai legalus būdas protestuoti, kai paminamos konstitucinės teisės tą daryti teisiniu būdu“, – teigė jis.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis antradienį BNS sakė, kad pareigūnai vertina akcijos dalyvių elgesį.
„Ten yra daug grupių po 15 žmonių, (...) jiems leidimo kaip ir nereikia būti po 15 žmonių. (...) Jie tik informuoja savivaldybę“, – teigė jis.
„Mes viską užfiksuosime ir įvertinsime. Dabar pasakyti, ar ten yra pažeidimas, ar ne – sunku. Bet kuriuo atveju viskas bus užfiksuota ir įvertinta“, – tvirtino R. Matonis.
„Didysis šeimos gynimo maršas“ vyko gegužės 15 dieną, kai iš įvairių šalies kampelių į Vingio parką sostinėje susirinko apie 10 tūkst. žmonių, siekiančių išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.
Reaguojant į šį renginį, sostinėje panašiu metu rengtos ir kelios akcijos, nukreiptos prieš šį maršą.
Maršo organizatoriai netrukus pranešė apie ketinimus lygiai po mėnesio organizuoti dar vieną mitingą prie Seimo ir Vyriausybės.
Čmilytė-Nielsen teigia nematanti pagrindo atsisakyti programinių įsipareigojimų
Reaguodama į protesto akciją, surengtą prie Seimo dėl šeimos politikos, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti pagrindo atsisakyti programinių įsipareigojimų.
„Koreguoti Seimo darbotvarkes ar atsisakyti kokių nors programinių įsipareigojimų, kurie buvo pateikti rinkimų programose, apie kuriuos kalbėta per rinkimus, nematau pagrindo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji.
Taip ji komentavo kelių šimtų Seimo automobilių stovėjimo aikštelėje susirinkusių žmonių reikalavimą atsisakyti Stambulo konvencijos ratifikavimo, neteikti svarstymui Partnerystės įstatymo projekto, nesvarstyti disponavimo mažu kiekiu narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, išbraukti iš Seimo darbotvarkės Tautinių mažumų įstatymo projektą, „nedelsiant nutraukti prievartą prieš šeimas, prieš jų valią ir be laisvo apsisprendimo vykdant privalomą vaikų testavimą, atverti visas mokyklas kontaktiniam mokymui“.
Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nedavė leidimo prie Seimo surengti mitingo, protestuotojai būriuojasi grupelėmis po 15 žmonių. Tokiam skaičiui žmonių susirinkti leidimų nereikia.
V. Čmilytė-Nielsen sakė pasitikinti teisėsauga, kuri išsiaiškins, ar susirinkę keli šimtai žmonių nepažeidžia įstatymų.
„Pasitikiu mūsų teisėsaugos gebėjimo reaguoti, jei yra pažeidimai“, – teigė ji.
„Visos pilietinės pozicijos vienu ar kitu klausimu yra sveikintinos, kai jų reiškimas neperžengia tam tikros neapykantos kalbos ribos. Tai ir vertinu – kaip vieną iš nuomonės išraiškų vienos ar kitos grupės žmonių“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Tarp protestuotojų reikalavimų yra ir trijų ministrų – teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės – atšaukimas iš pareigų.
Antradienį Seime A. Armonaitė sakė pagalvosianti, ar trauktis iš pareigų.
