Leidyklos „Žara“ vadovė Ramutė Žandarienė mano, kad tokie veiksmai yra susiję su jų leidyklos pasirinkta kryptimi, ir konkrečiai tuo, kad rengiamasi leisti leidinį, skirtą Birželio sukilimui.
„Pastaruosius metus esame išleidę nemažai leidinių apie rezistencinius laikus – tą patį Škirpos sukilimą, po kurio irgi buvo labai keistas autoįvykis, kur buvau apkaltinta, kad apgadinau mašiną, ir dabar, pradėjus viešinti šitą knygą, renginį“, – teigė R. Žandarienė.
Šeši leidinio „Birželis kvietė į Kovą. 1941.06.23. Lietuvos sukilimui atminti“ visuomeninės redakcinės kolegijos nariai (Audronius Ažubalis, Kostas Ivanauskas, Vytautas Landsbergis, Valdas Rakutis, Arvydas Sekmokas, Vidmantas Valiušaitis) „dėl galimai neteisėtų veiksmų prieš leidyklą“ kreipėsi į VU rektorių Rimvydą Petrauską.
„Esame susirūpinę galimai nusikalstamais kai kurių VU darbuotojų veiksmais prieš leidyklą „Žara“. Susidaro įspūdis, kad šiais veiksmais siekiama sutrukdyti išleisti mūsų redaguojamą leidinį „Birželis kvietė į Kovą. 1941.06.23. Lietuvos sukilimui atminti“. Manome, kad tai diskredituoja VU ir pažeidžia laisvos ir demokratiškos visuomenės normas. Prašome Jūsų sustabdyti ir įvertinti Jūsų darbuotojų galimai neteisėtus veiksmus“, – rašo kreipimosi autoriai.
Savo ruožtu VU tokias prielaidas griežtai neigia.
Išgąsdino leidyklos darbuotoją
Leidyklos vadovė prisiminė, kad pats incidentas įvyko birželio 8 dieną. Tačiau jo priešistorę galima sekti nuo seniau.
„Mūsų leidykla jau daug metų nuomoja patalpas iš VU. Jie buvo paskelbę konkursą dėl sutarties atnaujinimo. Mes ten dalyvavome, viskas buvo tvarkoje. Gegužės 27 dieną iš niekur nieko mes gavome raštą, kad turime per tris dienas išsikraustyti iš patalpų, o patalpos, kurias mes nuomojame, yra daugiau kaip 300 kvadratinių metrų. Tai yra ir ofisinės, ir sandėlio patalpos“, – pasakojo R. Žandarienė.
Leidyklos vadovei nusviro rankos – nėra realu per tris dienas atlaisvinti tokio dydžio patalpas. Tuo labiau ir jų sutartyje su universitetu, pasak leidyklos vadovės, buvo minima, kad ta sutartis gali būti bet kada nutraukta, bet šalys įspėja viena kitą prieš šešis mėnesius.
„Biželio 1 dieną aš dar pati bandžiau skambinti universiteto kancleriui Nikitai Ananjevui, prašiau susitikimo pas jį, ir aiškintis, kas ir kaip čia vyksta, kodėl yra priimti tokie sprendimai. Birželio 3 dieną buvau susitikusi, bet jis nieko konkretaus nesakė, nes esą turėjo situaciją išsiaiškinti.
O birželio 8 dieną, tiesiog dirbant, tuo metu aš nebuvau darbe, bet buvo darbuotoja, įsiveržė septyni ar aštuoni vyrai su dėžėmis, vienas buvo su filmavimo kamera, ir pradėjo viską tiesiog imti, plėšti nuo lentynų, nes jie atėjo iškraustyti“, – sakė R. Žandarienė.
Pasak leidyklos vadovės, ten buvusi darbuotoja labai išsigando, ir, nesuprasdama, kas dedasi, paskambino jai.
„Kadangi buvau netoliese, greitai atbėgau, ir tada pamačiau, kad viskas dedama į dėžes, kraustoma. Tada paklausiau, kokiu pagrindu jie tai daro, kaip jie atėjo, ir kodėl jie taip elgiasi. Jie pasakė, kad „Jums buvo pranešta, kad Jūs turite iki 31 dienos atlaisvinti patalpas, ir kadangi Jūs neatlaisvinote, mes jums jas padėsime atlaisvinti. Jos turi būti atlaisvintos“.
„Bandžiau klausti, kas jie tokie. Vyras su kamera pasakė, kad jis yra antstolis. Pasakiau: „koks antstolis, ir kokiu pagrindu veikiate?“. Jis pasakė, kad jis tik stebi, kas vyksta, ir jis su manimi nebendraus. Bandžiau klausti kitų vyrų, kas jie tokie, nieko jie man nesakė“, – pasakojo R. Žandarienė.
Nukėlė nuo vyrių duris
Leidyklos vadovė gyvai pasakojo, kad atėję vyrai tiesiog ėmė daiktus ir „metė į dėžes“, nukėlė nuo vyrių duris.
„Aš tada pasakiau, kad jie liautųsi, nes noriu išsikviesti advokatą, ir kad šitas visas veiksmas vyktų su advokatu. Kai paėmiau telefoną skambinti, jie pradėjo dar intensyviau viską daryti. Bet aš vis tiek prisiskambinau advokatui, ir trumpai pasakiau, kas dedasi“, – sakė R. Žandarienė.
Leidyklos vadovė sakė prieš tai bandžiusi susisiekti ir su VU kancleriu, bet jis tik tarstelėjo, kad yra susirinkime, ir išjungė telefoną. Advokatas, su kuriuo susisiekė moteris, patarė kviesti policiją.
„Tada sakau, kad „gal Jūs galite iškviesti, nes man jie labai trukdo, aš negaliu iškviesti policijos“. Atvykę vyrai pradėjo šaukti, kad policija iškviesta, važiuoja ir greitai čia bus“, – sakė R. Žandarienė.
Tik atvažiavus policijai sužinojo dalies vyrų pavardes
Leidyklos vadovė pasakojo, kad atvykęs policijos pareigūnas irgi pradėjo aiškinti, kad jie turi atlaisvinti patalpas.
„Policininkas paprašė asmens dokumentų, tada aš sužinojau antstolį, kad tai buvo Saulius Mulevičius, ir kitas vyras buvo universiteto darbuotojas Ignas Urbanavičius. Kitų vyriškių dokumentų policininkas neprašė.
Jis sakė: „jie Jus informavo, ir turite atlaisvinti patalpas. Nebent galite susitarti gražiuoju, kad Jums kelias dienas dar leis pabūti“ – sakė R. Žandarienė.
Po to, pasak jos, universiteto darbuotojas surašė, kad leidžia jiems pabūti iki birželio 14 dienos 9 val. ryto.
„Pasirašiau sutikimą vien tik dėl to, kad jie nepaimtų kompiuterių, nes tai yra pagrindinis darbo įrankis, ir mūsų visi leidiniai yra kompiuteriuose“, – sakė R. Žandarienė.
Leidyklos vadovė sakė, kad jie tą dieną jau nebuvo finansiškai įsiskolinę universitetui.
„Per karantiną buvo uždelsimų (susimokėti), bet visą laiką užtekdavo buhalterijai pasakyti , kad bus apmokėjimai, ir kad jie ateis. Iki gegužės pabaigos buvo sumokėta. Tuo metu, kai jie buvo atvykę, birželio 8 d., jokių įsiskolinimų universitetui mes neturėjome“, – sakė R. Žandarienė.
Pasak leidyklos vadovės, jų advokatai universitetui įteikė dokumentus, kad būtų suteiktas protingas laikas išsikraustyti.
„Nemanau, kad toliau mes ir galėtume su universitetu (dirbti). Kai tokie veiksmai – baisu, nežinai kada ir kas gali įsiveržti“, – kalbėjo R. Žandarienė.
Veiksmai priminė Baltarusiją
Leidyklą atstovaujančios advokatų kontoros „Katilius ir partneriai“ advokatas Nerijus Katilius pasakojo, kad jie išanalizavo sutartį, kuri buvo sudaryta su universitetu. Pasak advokato, ji yra galiojanti.
Tačiau, pasak teisininko, net ir tais atvejais, kai baigiasi sutartis, jeigu yra neišsikraustoma, yra teisinis kelias, kaip yra sprendžiami tokie dalykai.
„Yra tokios bylos kaip byla dėl iškeldinimo, kreipiamasi į teismą, įrodoma, kad sutartis pasibaigusi, tada su teismo sprendimu ateina antstolis, ir iškeldina žmogų. Taip yra daroma teisinėse valstybėse. Šiuo atveju be jokio teismo sprendimo, galiojant sutarčiai, įsiveržia septyni vyrai, stumdo moterį, ir tai vyksta iš universiteto pusės atstovaujant, baisu, kas vyksta, paprastai taip vyksta Baltarusijoje“, – sakė N. Katilius.
Advokato teigimu, be teismo sprendimo antstolis ten dalyvauti negalėjo.
„Mes kreipėmės į antstolį, paprašėme, kad jis pateiktų teismo sprendimą. Kol kas atsakymo negavome. Dėl veiksmų, – kad jie užsiiminėja savivaldžiavimu, ir be teismo sprendimo pradėjo iškraustymo procedūras, už tai, kad stumdė tą ponią, ir kad apgadino jos turtą, mes kreipėmės į prokuratūrą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą.
Dabar tik lieka įvertinti antstolio veiksmus, ką jis ten veikė. Nes antstolis neturėjo teisės ten būti, arba, jeigu jis konstatavo faktines aplinkybes, tai, paprašius išeiti, jis turėjo tuoj pat išeiti. Ieškosime, ar šitas ponas turi teisę dirbti tą darbą, kurį jis dirba“, – sakė N. Katilius.
„Delfi“ susisiekė ir su antstoliumi Sauliumi Mulevičiumi.
„Pagal su Vilniaus universitetu pasirašytą susitarimą buvo vykdomas faktinių aplinkybių konstatavimas, todėl visais klausimais prašome kreiptis į faktinių aplinkybių konstatavimo užsakovą Vilniaus universitetą“, – glaustai į pateiktus klausimus elektroniniu paštu atsakė antstolis.
Palietė jautrias temas
Vienas iš planuojamo leisti leidinio apie Birželio sukilimą autorių, parlamentaras Audronius Ažubalis neatmetė, kad tai gali būti susiję su šia tema.
„Atsakyti į tai galėtų tik tyrimas, tačiau žinome, kad Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje (kas yra liūdniausia – ir Vakaruose) , yra įsigalėjęs tam tikras istorinis pasakojimas apie šitą laikotarpį, kuris yra paremtas NKVD pateiktais dokumentais. (...)
Toks liūdnai pagarsėjęs NKVD'istas B. Baranauskas ir NKVD tardytojas E. Rozauskas buvo pagrindiniai veikėjai, kurie kurpė istorijas, tendencingai atrinkinėjo faktus, paskui jie buvo verčiami į anglų kalbą ir platinami Vakaruose“, – pasakojo A. Ažubalis.
Pasak parlamentaro, ir dabar dar B. Baranausko ir E. Rozausko išleista knyga Vašingtono Holokausto muziejuje yra pripažįstama kaip vertingas istorinis šaltinis.
„Tokių pavyzdžių yra labai daug. Nepaslaptis, kad ir kai kurie mūsų istorikai nuėjo lengviausiu keliu, tiesiog atkartoja bandomą įtvirtinti naratyvą, o visus kitus požiūrius tiesiog atmeta.
Čia yra vienas iš nedaugelio bandymų susisteminti ir pateikti plačiajai visuomenei kitą požiūrį į sukilimą, ir jis susilaukė nebūtinai palankių nusiteikimų. (…) Manau, kad šita knyga, ypač antras jos tomas, kuriame bus labai daug naujų dokumentų, padės ir padrąsins ir mūsų istorikus ir politikus nebijoti savos istorijos, kalbėti apie ją ne tik cituojant NKVD šaltinius arba NKVD tardymo protokolus, bet pabandant ieškoti pasaulio archyvuose esančios medžiagos, o jos tokios yra“, – sakė A. Ažubalis.
VU tokias prielaidas griežtai neigia
Tuo tarpu VU griežtai neigia prielaidas, kad veiksmai yra susiję su leidyklos pasirinktų leidinių formatu.
VU viešosios komunikacijos vadovė Rima Juciutė komentare „Delfi“ paaiškino, kad A.Žandario įmonė „Žara“ VU patalpas nuomoja jau daugiau kaip 10 metų. Pasibaigus 10 metų dalies patalpų, esančių Akademijos g. 4, nuomos terminui buvo organizuojamas naujas viešasis nuomos konkursas, kuriame dalyvavo ir aukščiau minima įmonė. Kitam aukciono dalyviui pasiūlius didesnę nuomos kainą, jis dalį „Žaros“ nuomotų patalpų laimėjo. „Žara“ raštu apie tai buvo informuota ir paprašyta per protingą terminą atlaisvinti patalpas, teigiama komentare.
„Įmonę „Žara“ atlaisvinti patalpas VU raštu prašė keletą kartų, tačiau to nepadarius universitetas inicijavo iškraustymo procedūrą konstatuojant faktines aplinkybes dalyvaujant antstoliui. Visas procesas vyko civilizuotai, buvo filmuojamas, video medžiaga saugoma antstolių kontoros, su ja galima susipažinti. Universiteto iniciatyva buvo iškviesta policija, kuri pažeidimų taip pat nenustatė.
Aptariamo įvykio metu, atsižvelgiant į policijos rekomendacijas, abi šalys pasirašė susitarimą, kad iki š. m. birželio 14 d. įmonė savo jėgomis atlaisvins patalpas, bet to nepadarė“, – rašoma VU atsakyme „Delfi“.
VU atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad nuomos laikotarpiu „Žara“ nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti nuomos ir kitus sutartyje numatytus mokesčius.
„Universitetas įmonę ne kartą ragino padengti nuomos ir komunalinių paslaugų įsiskolinimus nuomotojui. Raginimai padengti skolas už nuomą ir komunalines paslaugas įmonei pradėti siųsti nuo 2018 m. Paskutinį kartą laiškai dėl įsiskolinimo buvo siųsti š. m. gegužės 20 dieną, ir gegužės 27 dieną. Didžiausia skola siekė 11594.68 Eur.
„Žaros“ planuojamų projektų ir leisti leidinių tematika universitetui iki Delfi.lt laiško buvo nežinoma, todėl niekaip negali būti susijusi su prašymu atlaisvinti patalpas, esančias adresu Akademijos g. 4“, – teigiama „Delfi“ pateiktame atsakyme.
