Bendrame jų komunikate nurodoma, kad „laukiame galimybės vėl susitikti Ispanijoje 2022 metais, o kitas mūsų susitikimas įvyks Lietuvoje“.
Tai žurnalistams Briuselyje patvirtino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mūsų pusantrų metų darbas, kai pradėjome galvoti apie tai, o kodėl neužsikėlus sau ambicijos surengti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, šiandien šis, atrodytų, Sizifo darbas jau duoda rezultatą ir NATO komunikate Lietuva minima kaip kita valstybė, kurioje bus organizuojamas NATO viršūnių susitikimas po susitikimo 2022 metais Ispanijoje“, – teigė jis.
Stoltenbergas: NATO durys atviros Ukrainai ir Sakartvelui
Per viršūnių susitikimą Briuselyje NATO patvirtino, kad organizacijos durys yra atviros Ukrainai ir Sakartvelui, pirmadienį sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Komunikate, šiandien priimtuose sprendimuose mes patvirtinome savo sprendimus, kad NATO durys yra atviros, pagal Bukarešte 2008 metais [priimtą] sprendimą. Taip pat [patvirtinome], kad... labiau stengsimės padėti Ukrainai ir Sakartvelui, kaip narystės siekiančioms šalims, sutelkti dėmesį į reformas, priartinsiančias jas prie NATO ir euroatlantinės integracijos“, – po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje nurodė J. Stoltenbergas, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą.
Kaip pabrėžė NATO vadovas, „svarbiausia žinia ta, kad NATO solidarizuojasi su Ukraina“.
„Teikiame tvirtą politinę paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Teikiame praktinę paramą, aktyviname savo praktinę paramą NATO ir, taip pat, dvišaliu lygiu, įvairių NATO sąjungininkių [paramą]", – sakė J. Stoltenbergas.
Be to, jis pabrėžė, kad tik NATO narės ir Ukraina priims sprendimą dėl jos narystės Aljanse, o Rusija šiame procese neturi balso teisės.
„Nepaprastai svarbu pabrėžti, kad kiekviena tauta turi teisę pasirinkti savo kelią, įskaitant tai, kokiose saugumo priemonėse ji nori būti, įskaitant tai, ar ji nori būti NATO nare, ar ne“, – per spaudos konferenciją kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius.
„Žinutė tokia, kad Ukraina ir 30 sąjungininkių nuspręs, kada Ukraina taps NATO nare. Rusija, žinoma, neturi balso teisės, ji negali vetuoti to, ką gali daryti jos kaimynės“, – pridūrė jis.
„Mes negrįšime į laikus, kai turėjome įtakos sferas, kur didžiosios valstybės spręsdavo, ką gali daryti mažosios kaimynės“, – teigė J. Stoltenbergas.
Rusija, Kinija, kosmosas: pagrindiniai NATO viršūnių susitikimo klausimai
NATO lyderiai per savo susitikimą pirmadienį sutarė dėl 41 puslapio komunikato, apibrėžiančio Aljanso poziciją dėl senų ir naujų grėsmių.
30 sąjungininkių lyderių susitikime Briuselyje buvo suderintos pozicijos svarbiais klausimais, nuo Rusijos ir Kinijos iki Afganistano ir atakų kosmose.
Rusijos problemos
Agresyvi Rusija aiškiai ir toliau kelia didžiausią nerimą Aljansui, įsteigtam prieš 72 metus siekiant sulaikyti Sovietų Sąjungos grėsmę po Antrojo pasaulinio karo.
„Rusijos augantis įvairialypis karinis telkimas, kategoriškesnė laikysena, nauji kariniai pajėgumai ir provokuojanti veikla... kelia vis didesnę grėsmę euroatlantinės zonos saugumui ir prisideda prie nestabilumo šalia NATO sienų ir kitur“, – sakoma komunikate.
„Rusijos branduolinė strategija ir visapusis branduolinių ginklų sistemų modernizavimas, diversifikavimas ir plėtra, įskaitant kokybinį ir kiekybinį Rusijos nestrateginės branduolinės ginkluotės didinimą, vis labiau remia agresyvesnę strateginio bauginimo pozą“, – sakoma jame.
NATO sąjungininkės pasmerkė Maskvos „hibridinius veiksmus“, „plačiai taikomas dezinformacijos kampanijas“, „piktavališką kibernetinę veiklą“ ir kišimąsi į NATO narių rinkimus.
„Kol Rusija neparodys, kad laikosi tarptautinės teisės ir savo tarptautinių pareigų bei įsipareigojimų, negali būti jokio sugrįžimo prie įprastinio darbo“, – sakoma Aljanso viršūnių susitikimo galutiniame pareiškime.
„Toliau reaguosime į prastėjančią saugumo aplinką stiprindami savo atgrasymo ir gynybos pozicijas“, – pažymi NATO.
Kinija
Formuluotės dėl Kinijos prieš viršūnių susitikimą kėlė didžiausią susidomėjimą, nes Vašingtono spaudžiama NATO vis daugiau dėmesio skiria Pekinui.
„Kinijos išsakytos ambicijos ir kategoriškumas kelia sisteminių iššūkių taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai ir su Aljanso saugumu susijusioms sritims“, – sakoma komunikate.
Lyderiai išreiškė susirūpinimą Kinijos prievartos politika ir akcentavo jos branduolinio arsenalo „sparčią plėtrą“, didesnį karinį bendradarbiavimą su Rusija, „skaidrumo trūkumą ir dezinformaciją“.
Tačiau NATO paliko galimybę „konstruktyviam dialogui su Kinija“ tose srityse, kur tai įmanoma.
„Remdamiesi savo interesais sveikiname galimybes bendrauti su Kinija dėl Aljansui svarbių sričių ir bendrų iššūkių, tokių kaip klimato kaita“, – sakė lyderiai.
„Abipusis skaidrumas ir supratimas būtų naudingas ir NATO, ir Kinijai“, – pabrėžė jie.
Afganistanas
Lyderiai tvirtino, kad Aljansui skubant iki JAV nustatyto rugsėjo 11-osios termino išvesti savo karius iš Afganistano, atveriamas santykių su šia šalimi „naujas skyrius“.
„Patvirtiname savo įsipareigojimą toliau palaikyti Afganistaną, jo žmones ir jo institucijas skatinant saugumą ir išsaugant sunkiai iškovotus pastarųjų 20 metų pasiekimus“, – sakoma komunikate.
Jame nurodoma, kad Aljansas toliau finansuos ir instruktuos Afganistano saugumo pajėgas, toliau mokės už Kabulo oro uosto civilinio darbo palaikymą.
Kibernetinė erdvė ir kosmosas
Išvadose didelis dėmesys skiriamas ir kibernetinėms grėsmėms, lyderiams patvirtinus naują „Išsamią kibernetinės gynybos politiką“.
Sąjungininkės pakartojo, jog, jų sprendimu, kibernetinė ataka gali išprovokuoti veiksmus pagal NATO savitarpio pagalbos principą, ir išplėtė tokių atakų sąrašą.
„Sąjungininkės pripažįsta, kad reikšmingos piktavališkos didėjančios kibernetinės veiklos poveikis tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti laikomas prilygstančiu ginkluotai atakai“, – sakoma pareiškime.
Lyderiai taip pat pirmą kartą pasakė, kad kolektyvinę gynybą pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį galėtų išprovokuoti ir ataka prieš infrastruktūrą kosmose, pavyzdžiui, palydovus.
„Manome, kad atakos, [nukreiptos] į kosmosą, [vykdomos] iš jo ar jame, reiškia aiškų iššūkį Aljanso saugumui, o jų poveikis galėtų kelti grėsmę valstybių ir euroatlantiniam klestėjimui, saugumui ir stabilumui, ir galėtų būti toks pat žalingas šiuolaikinėms visuomenėms kaip ir įprastinė ataka. Tokios atakos galėtų nulemti 5-ojo straipsnio pasitelkimą“, – nurodoma pareiškime.
„Sprendimus, kada tokios atakos nulemtų 5-ojo straipsnio pasitelkimą, kiekvienu atskiru atveju priimtų Šiaurės Atlanto Taryba“, – rašoma komunikate.