„Jis yra išsigandęs, ir, kol jis yra išsigandęs, turbūt turi susitarimą su bylos tardytojais. Sprendžiant iš to, kokie kaltinimai jam keliami, jam nebėra keliamas kaltinimas terorizmu. Vadinasi, sutarimas yra dėl to, kad jo nesušaudys Baltarusijoje, ir už tai jis bendradarbiauja“, – aiškino G. Mažeikis.

Filosofas svarsto, kad tikriausiai šioje situacijoje yra ir grasinimas, apie kurį dabar tiksliai nieko negalima pasakyti, kad jis būtų išduotas (arba neišduotas) į Luhanską, kur jo lauktų dar sudėtingesnės išpažintys.

„Manau, kad šiai akimirkai, kol dar A. Lukašenka asmeniškai nesikiša į tardytojų, generolų derybas, kol dar turbūt nėra priimtas galutinis sprendimas, ar jį išduoti, tai R. Pratasevičius veikiausiai laikosi susitarimo su tardytojais.

Labai sunku pasakyti, kiek tai yra naudinga. Tarkime Rusijoje, kada būna tokie susitarimai su bylą vedančiais asmenimis (prokurorais, tardytojais), paprastai sakoma, kad tie susitarimai yra niekiniai. Dažniausiai politiniai kaliniai yra įspėjami tokių susitarimų nedaryti“, – sakė G. Mažeikis.

Vis dėlto, kaip aiškino pašnekovas, kadangi Baltarusijoje reikalai vyksta truputį kitaip, ir yra nagrinėjami politiniu požiūriu, tai galbūt šito susitarimo ir būtų laikomasi.

„Nors aš tuo abejoju. Šitos spaudos konferencijos metu mes tai matėme, kad iš principo to susitarimo veikiausiai laikosi visos pusės, bet tas susitarimas yra niekinis, turint mintyje, kad, kai tik A. Lukašenkos aplinka panorės, tą pačią akimirką viskas pasikeis“, – teigė G. Mažeikis.

Jam liko lengvesni kaltinimai

Pašnekovas pastebėjo, kad, atmetus kaltinimus terorizmu, jam liko lengvesni kaltinimai, už kuriuos Baltarusijoje nėra numatyta mirties bausmės.

„Jis turėtų kalėti dešimtis metų, bet tai ne mirties bausmė ir ne įkalinimas iki gyvos galvos. Tai reiškia, kad jis visiškai bendradarbiauja, ir turbūt įsivaizduoja, kad sėdės kalėjime, kol pasikeis A. Lukašenkos valdžia, ir tada jį ten galbūt kas nors paleistų“, – svarstė G. Mažeikis.

Pašnekovui pasirodė įdomu ir tai, kad R. Pratasevičius pagal užsakymą skandina Rusijos oligarchus, galimai susijusius su Urale esančiomis kalio gamyklomis.

„Šitą istoriją, žinoma, jam sufleruoja A. Lukašenkos valdžia, kurie nori sustiprinti savo kalio eksporto pozicijas. Rusijos nacionalistai ir Kremlius yra tiesiog įsiutę šiuo momentu dėl R. Pratasevičiaus teikiamų kaltinimų. Tokiu būdu A. Lukašenka bando daryti spaudimą Rusijai“, – sakė G. Mažeikis.

Žaidžia povandeninius žaidimus

Jo nuomone, tai Rusijai yra visiškai netikėtumas.

„Turint mintyje, kad visi įsivaizdavo, kad R. Pratasevičius sulaikomas, bus eilinis informacinis karas, pirmiausia, su Lenkija ir turbūt su Lietuva. Dabar mes matome iš R. Pratasevičiaus interviu, kad visas blogis yra adresuojamas Lenkijai, ir stengiamasi per daug nepulti S. Cichanouskajos aplinkos, o, priešingai, pulti P. Latuško (tai yra lenkiškąją, o ne Vilniaus pusę).

Ramanas Pratasevičius

Jau iš ankstesnių interviu buvo galima įtarti tokią poziciją. Dabar tai tik ryškiau matoma. Jis išduoda pagal paliepimą, ir jis sutinka, kad reikia tuos konkrečius dalykus akcentuoti. Matosi, kad visiems šitiems generolams norėtųsi blogį paskirstyti tarp opozicijos (kuri opozicija yra geresnė, kuri blogesnė). Turbūt yra kažkokie diplomatiniai povandeniniai akmenys, susiję su S. Cichanouskajos aplinka, kad ji nėra taip vienareikšmiai skandinama kaip visi kiti. Nors čia galima ir apsirikti“, – kalbėjo G. Mažeikis.

Filosofas svarstė, kad šių interviu matosi, kad ir toliau yra žaidžiama Rusijos korta.

„Tas bent jau man buvo visiškai netikėta. Todėl, kad jis pats tokių nesąmonių negalėjo sugalvoti“, – teigė G. Mažeikis.

Pasak filosofo, jeigu baltarusiai norės iš to išsisukti, jiems tas nebus sunku.

„Jie pasakys: „R. Pratasevičius mums primelavo. Jis yra kaltas, juk kaltinimus pateikė R. Pratasevičius“, – sakė G. Mažeikis.

Sapiegos situacija nepagerėjo

Apskritai profesorius sutiko, kad, žiūrint šitą interviu, tai tikrai negali pasakyti, kad jis buvo sumontuotas.

„Negali pasakyti, kad už jo nugaros stovi kažkas su pistoletu. Tikrai jis bandė tikėti tuo, ką kalbėjo. Bet buvo kažkokių klaikių nesąmonių. Viena iš tokių nesąmonių, kad „jis visada tikėjo liaudimi“. Kas ta liaudis? Kodėl – liaudis? Kas pasikeitė su ta liaudimi? Kažkokia nesąmonė“, – konstatavo G. Mažeikis.

Kartu pašnekovas atkreipė dėmesį į kartu su R. Pratasevičiumi sulaikytos S. Sapiegos situaciją.

„Jai kaltinimai nėra sušvelninti. Tie kaltinimai ją prispaudė dėl „Telegram“ kanalų, taip pat Baltarusijos juodosios knygos, kur buvo skelbiami Baltarusijos pareigūnų vardai, pavardės, adresai, kuri sukėlė sumaištį ir labai stipriai paveikė Baltarusijos jėgos struktūras. (…) Ji, žinoma, kad yra (lygiai tokiu pačiu būdu kaip ir R. Pratasevičius) prisipažinusi viskuo, kuo ji yra kaltinama. Kol kas nėra matyti, kad Rusijos prezidentas arba užsienio reikalų ministerija bandytų ją labai gelbėti.

Ramanas Pratasevičius
Foto: Stopkadras

Jeigu pradžioje atrodė, kad R. Pratasevičiaus situacija yra labai bloga, o S. Sapiega bus kaip nors išgelbėta. Tai šiuo atveju matau, kad R. Pratasevičiaus situacija (bent jau pagal tai, kaip mums vaizduojama) truputį pagerėjo, o S. Sapiegos situacija nepagerėjo“, – sakė G. Mažeikis.

Janeliūnas: režimas tęsia spektaklį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas savo ruožtu R. Pratasevičiaus pasirodymą spaudos konferencijoje įvertino kaip toliau besitęsiantį režimo spektaklį.

„Dalyvavimas visame tame, matyt, skirtas tam, kad parodytų, neva viskas vyksta labai humaniškai – jis pats pripažįsta savo kaltę, netgi gerbia Lukašenką, nori padėti ir taip toliau. Visa tai jau yra tąsa to bendro spaudimo, kuris greičiausiai buvo taikytas prieš R. Pratasevičių. Matyt, tas pasiektas susitarimas yra toks, kad Ramanas taip pat dalyvauja tame spektaklyje“, – Delfi minėtą spaudos konferenciją ir R. Pratasevičiaus pasirodymą joje komentavo T. Janeliūnas.

Jo teigimu, už akies užkliūva vienas aspektas – pats R. Pratasevičius teigia, jog nuo situacijos labiausiai kenčia jo draugė S. Sapega ir jo tėvai.

„Aš manau, kad iš dalies tai paaiškina pagrindinę priežastį, kodėl jis sutinka bendradarbiauti ir dalyvauti tokiuose spektakliuose“, – sakė profesorius.

T. Janeliūnas pažymėjo, kad R. Pratasevičiaus entuziazmas ir aktyvumas spaudos konferencijoje taip pat atkreipia dėmesį.

„Jis tikrai neatrodė natūralus. Žmogus, nesvarbu, kuo bebūtų kaltinamas, yra kalėjimo sąlygose trečią savaitę. Natūraliai negali būti jokio entuziazmo – bet koks žmogus į savo būseną žiūrėtų pakankamai niūriai. Tas entuziazmas atrodo dirbtinis, kaip jis yra pasiektas, aš nežinau, bet visokių galimybių šiais laikais egzistuoja, įskaitant įvairius preparatus ir panašiai. Būtų nenuostabu, jei kažkokiu būdu tokia entuziastinga būsena jam būtų sukelta“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.

Visa R. Pratasevičiaus pasakojamos versijos detalės, pasak T. Janeliūno, prieštarauja viena kitai ir yra nenuoseklios.

„Viena vertus, jis kalba, kad ketina Vilniuje dirbti Cichanouskajos štabe kaip fotografas, – kad jis toliau nori prisidėti kažkokiomis veiklomis prie opozicijos, o paskui spaudos konferencijos gale meta užuominas, kad Cichanouskajai gali grėsti bausmės už valstybės planuojamą perversmą, kas tikrai, tikėtina, nėra jo sugalvota. Tu negali vienu metu norėti remti tą žmogų ir paskui staiga prisiminti, kad jai gresia bausmes už perversmų organizavimą“, – pastebėjo ekspertas.

Siūlo pasekti BBC žurnalistų pavyzdžiu

Tokios detalės, kaip akcentavo T. Janeliūnas, tik parodo, kad R. Pratasevičiui yra brukama režimui naudinga „tiesa“.

„Aš manau, kad Ramanui dabar nieko kito nelieka, kaip būti tuo instrumentu. Visi supranta, kad jis iš tikrųjų yra įkaitas, su kuriuo daro kaip nori – jį išnaudoja kaip tam tikrą propagandos instrumentą: kada reikia, jį išleis į viešumą, jis kalbės tai, ką reikia, jis gal net taps pagrindiniu Lukašenkos režimo žinučių perdavinėtoju“, – svarstė profesorius.

„Kai tu kontroliuoji žmogų, iš esmės gali juo naudoti kaip tinkamas. Tai, kad juo naudojamasi, aš manau, kad rodo tam tikrą režimo pasimetimą, nes jie patys nebegali savo lūpomis įtikinamai meluoti ir supranta, kad jais jau netikima. Todėl pasitelkia Ramaną kaip kažkokią priedangą“, – teigė T. Janeliūnas.

BBC žurnalistai, pasirodžius R. Pratasevičiui, paliko spaudos konferencijos salę. Pasekti tokiu pavyzdžiu, pažymėjo T. Janeliūnas, galėtų ir Vakarai – tiesiog ignoruoti oficialiuose Minsko režimo kanaluose skelbiamą informaciją.

„BBC žurnalistų žingsnis, aš manau, yra teisingas ir gali būtų galbūt ir pasekti juo, visiškai boikotuojant bet kokius oficialius pranešimus, ypač tuos, kuriuose dalyvauja dabar pats Ramanas. Režimas nori tas žinutes transliuoti, jis įsivaizduoja, kad Ramano perduodamos žinutės priimamos tarsi kaip didesnė teisybė, nors realiai tai yra tas pats. Parodymas, kad Vakarai supranta, koks čia vyksta spektaklis, galbūt padėtų tam pačiam Ramanui – jis nebūtų tampomas kaip instrumentas“, – pabrėžė VU TSPMI profesorius.

T. Janeliūnas taip pat atkreipė dėmesį į R. Pratasevičiaus susipainiojimą, kalbant apie pasirodymą spaudos konferencijoje – vienu metu jis kalbėjo, kad pats norėjo išeiti, kitu metu jau sakė, jog jam tokia galimybė buvo pasiūlyta.

„Akivaizdu, kad jį įkalbėjo arba buvo pasiektas susitarimas dėl to“, – pridūrė T. Janeliūnas.