Prieš prasidedant atminties akcijai „Ištark, išgirsk, išsaugok“, Lukiškių aikštėje Gedulo ir vilties dienos minėjimą pradėjo prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į Lietuvos gyventojus: „Šiandien minime masinių trėmimų metines ir prisimename nusikaltimą žmogiškumui, kuris sukrėtė Lietuvą.

Daugelyje kultūrų tremtis reiškia vieną griežčiausių bausmių. Tremtis pasmerkė niekuo nenusikaltusius, baudė tuos, kurie neįtiko režimui, buvo netinkamos tautybės ar profesijos. Nusikalstamas režimas negailestingai laužė piliečių likimus, tačiau net ir tokie likimo smūgiai nepalaužė mūsų tautos, nesunaikino jos ryžto kovoti. Visuomet prisimename tuos, kurie nebegrįžo ir pagerbiame gedulo ir vilties dieną. Visuomet prisimename tuos, kurie nebegrįžo ir pagerbiame jų atminimą. Tegu š istorinė pamoka per amžius išlieka Lietuvos žmonių mintyse ir darbuose“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat minėjimo proga prisiminė prieš 80 metų vykusius žiaurius įvykius. „Masiniai trėmimai sukrėtė visus gyventojų sluoksnius. Žmonės buvo išplėšti iš savo gimtinės, artimųjų rato, buvo jėga perkleti į gyvenimui netinkamas vietas, priešišką aplinką, svetimą kultūrą. Kartais įvykius patys sąmoningai ar nesąmoningai deriname prie datų, kad būtų atstatyta istorijos pusiausvyra. Birželio 14-oji, tapusi viena juodžiausių dienų, mūsų šaliai vėliau atgimė reikšmingų sprendimų simboliu. Atmintis – kurianti ateitį“, – kalboje sakė Seimo pirmininkė.

Tuo tarpu Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pabandė iškelti klausimą, kaip atrodytų Lietuva, jei trėmimų nebūtų buvę. „Galime tik pasvajoti, kaip atrodytų Lietuva šiandien, jei ne išorinė agresija, pamynusi teises ir sukėlusi daug skausmo. Tačiau šalia gedulo stoja viltis, kaip priminimas to, kad net pačiomis sunkiausiomis sąlygomis, mūsų pirmtakai nepalūžo, sugebėjo išgyventi pačiomis sunkiausiomis sąlygomis, atsigauti, grįžti į tėvynę, kovoti už laisvę, auginti vaikus, perteikdami jiems tėvynės meilę ir papročius.

Visa tai yra vilties žinia. Mes galime patys kurti istoriją, prisimindami atsakomybę už kiekvieną pasirinkimą. O Gedulo ir vilties diena yra galimybė pajusti vienybę“, – sako Ministrė Pirmininkė.

„Ištark, išgirsk, išsaugok“ akcija vienija Lietuvius visame pasaulyje

Po Gedulo ir vilties dienos minėjimo visi persikėlė į Vilniuje šalia Okupacijų ir genocido aukų muziejaus vykstančią tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Ją pradėjo skautai ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ištarę pirmuosius skaitymų knygoje esančius vardus ir likimus.

Vėliau skaitymus tęsė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir kultūros ministras Simonas Kairys. Į gyvąją eilę stojo ir kiti politikai, visuomenės veikėjai, vilniečiai bei miesto svečiai.

Siekiant nekurti terpės COVID-19 viruso atsinaujinimui, akcijos organizatoriai šiemet vėl perkėlė akciją į virtualią erdvę. Organizatoriai pastebi, kad pasaulio lietuviai aktyviai jungiasi į šią iniciatyvą, nes virtualūs skaitymai tautiečiams susijungti teletiltais bendram tikslui ir taip prisidėti prie istorijos išsaugojimo. Šiemet tremtinių vardai ir likimai bus tariami ne vien Lietuvoje ar lietuvių bendruomenėse Europoje, bet ir Argentinoje, JAV, Australijoje.

Gyvai vykstančiuose skaitymuose Vilniuje, Aukų gatvės skersgatvyje šalia Genocido aukų muziejaus (Aukų g. 2A, Vilnius) tremtinių bei politinių kalinių vardus ir likimus šiemet įprasmins Lietuvos skautijos, Lietuvos šaulių sąjungos bei Ateitininkų federacijos atstovai. Laikantis saugumo reikalavimų, į gyvąją eilę kviečiami ir vilniečiai bei miesto svečiai. Skaitymai, kaip ir įprasta, truks parą laiko, kol bus ištartas paskutinis vardas, esantis skaitymų knygoje.

Tiek virtualiai, tiek gyvai vykstančią akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“ bus galima tiesiogiai stebėti platformoje www.birzelio14.lt, naujienų portale DELFI ir projekto „Misija Sibiras“ socialiniuose tinkluose.

Skaičiuojama, jog sovietų vykdytų represijų metu nukentėjo daugiau nei 300 000 Lietuvos gyventojų, kurie patyrė tremtį ar kalinimus. Dalies tautiečių likimas nėra žinomas iki šiol.