„Mes jau kurį laiką diskutuojame apie atstovavimą, ar tai būtų Seimas, ar savivalda, ar Europos Parlamentas, ar Prezidento institucija... Mes visada galvojome, kaip padaryti, kad toms liberalioms idėjoms, kuriomis mes vadovaujamės, būtų atstovaujama.

Prezidento institucija nėra išimtis. Ir, tiesą sakant, aiškiai liberaliai vertybiškai išreikšto prezidento ar prezidentės Lietuva dar neturėjo. Buvo liberalesnių ir neliberalių prezidentų, bet liberalia prasme vertybiškai aiškaus prezidento nebuvo. Manau, kad mes galėtume pasiūlyti tokią kandidatūrą, ir tai galėtų būti tiek politikoje veikiantys žmonės, tiek žmogus, kurį mes galėtume paremti, nors jis ir nepriklauso mūsų partijai, bet yra liberalus“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė A. Armonaitė.

Politinių partijų elektoratus tyrinėjanti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslininkė prof. Ainė Ramonaitė pastebėjo, kad šita partija pasižymi ambicingumu.

„Tas tai turbūt seniai akivaizdu. Ta jų drąsa galbūt ir patraukia dalį žmonių. Bet manau, kad čia yra truputį perdėta ambicija“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak profesorės, pagrindinė to priežastis būtų tokia, kad šita partija turi labai aiškią specifinę vertybinę orientaciją, kuri yra patraukli daliai žmonių, bet tikrai nedaugumai.

„O prezidentas, pagal mūsų rinkimų sistemą, yra renkamas visuotinai, ir jis turi surinkti daugumą visuomenės. Sunkiai įsivaizduoju tokį kandidatą, kuris atitiktų vertybinį profilį, kurį propaguoja Laisvės partija, ir už kurį artimoje ateityje nubalsuotų pusė Lietuvos gyventojų. Nebent tas kandidatas kažkaip bandytų laviruoti, bet tada jis vis tiek turėtų atsisakyti ryžtingos vertybinės pozicijos. Tada jau – klausimas, ar pati partija norėtų „drungno“ varianto“, – sakė A. Ramonaitė.

Iki reikalingo palaikymo – dar toli

Ainė Ramonaitė

Pasak mokslininkės, nėra lengva atsakyti į klausimą, kokiai daliai Lietuvos visuomenės yra priimtinos Laisvės partijos atstovaujamos vertybės.

„Kalbant apie patį ryškiausią, daugiausiai prieštaringumo susilaukiantį LGBT teisių klausimą, tai yra iki 25 proc. tokių, kurie greičiau sutiktų arba sutiktų dėl homoseksualių žmonių santuokos. Tai yra radikalesnis variantas, nei tas, ką siūlo Laisvės partija.

Žinoma, tų procentų negali taip tiesmukai interpretuoti, nes ne visi žmonės dalyvauja rinkimuose. Jeigu yra tiek visuomenėje bendrai, tai neaišku kiek jų dalyvautų rinkimuose, bet iki pusės – dar toli“, – sakė A. Ramonaitė.

Apskritai, pasak mokslininkės, kalbant apie vertybines skirtis, yra reikšmingas amžiaus veiksnys.

„Tarkime, iki 25 metų amžiaus grupė labai ryškiai skiriasi nuo kitos visuomenės dalies, ir paskui iki 35 metų yra pereinamasis variantas. Pagrindinis šitos partijos elektoratas yra iki 35 metų amžiaus. Nors šiek tiek jie paima ir iš kitų amžiaus grupių“, – teigė A. Ramonaitė.

Rinkėjai yra liberalesni įvairiose kryptyse

Profesorė pastebėjo, kad apskritai šitos partijos rinkėjai yra liberalesni įvairiose kryptyse.

„Mano balso“ klausimyne turėjome daugiau klausimų – apie kanapių legalizavimą, pliažą Lukiškių aikštėje, trijų nelietuviškų raidžių rašymą. Tie klausimai tarpusavyje neblogai koreliuoja, jeigu žmogus yra liberalesnis vienu klausimu, tai tikėtina, kad jis yra liberalesnis ir kitu.

Bendrai pasidarius iš tų klausimų indeksą, matosi, kad Laisvės partijos rinkėjai išsiskiria iš kitų partijų. Įdomu, kad Liberalų sąjūdžio rinkėjai labai stipriai atsiskiria. Nes Liberalų sąjūdžio rinkėjai yra daug labiau centriški negu Laisvės partijos rinkėjai“, – sakė A. Ramonaitė.

Yra neblogoje padėtyje

Pasak politologės, bendrai Laisvės partija yra priveligijuotoje padėtyje dėl to, kad orientuojasi į jaunąją kartą, kuri vis labiau plečiasi.

„Jų pagrindinis tikslas dabar turėtų būti nesusigadinti savo įvaizdžio, išlaikyti respektabilios ir tuo pačiu veržlios partijos įvaizdį, ir tą elektoratą toliau augintis, nes jis yra priaugantis. Yra tikimybė, kad per kiekvienus rinkimus vertybiškai jiems prijaučiančio elektorato dalis gali didėti“, – sakė A. Ramonaitė.

Tačiau, pasak profesorės, yra kita problema, – jaunų žmonių santykis su politika yra mįslingas.

„Jie nėra labai politiškai angažuoti ir nenori pernelyg daug savo laiko tam gaišti, pavyzdžiui, domėtis politika. Jaunimo dėmesį patraukti kartą yra lengva, bet kaip jį išlaikyti yra kitas klausimas“, – teigė A. Ramonaitė.

Laisvės partijos A. Armonaitės interviu „Eltai“ galima skaityti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (886)