Tam, kad fotografas patektų į VSD pastatus, prireikė beveik 2 metų – tiek truko derybos. Visgi A. Didžgalviui pavyko patekti į Lietuvos Džeimsų Bondų būstines ir „Delfi Plius“ prenumeratoriams parodyti vietas, į kurias nori patekti tūkstančiai, tačiau gali tik išrinktieji.
„Aš fotografuoju jau kelioliką metų ir man pats įdomiausias dalykas fotografavime yra patekti į tokias vietas, kur norėtų visi patekti, bet ne visi gali. Tai tokiu atveju aš galiu ten nuvažiuoti ir visiems parodyti. Šioje situacijoje taip ir atsitiko. Manau, kad kiekvienas esame matę įvairių filmų apie žvalgybas, apie jų operacijas, praktiškai kiekvieną savaitę ir skaitome apie tai. VSD Lietuvoje yra neblogas brendas, man norėjosi pamatyti, kol dar galima pamatyti tą instituciją, kuri vaidina didelį vaidmenį ir mūsų vidaus, ir užsienio reikaluose. Matome tik jos vadovą, arba geriausiu atveju – atstovą ir viskas“, – kaip kilo fotoreportažo idėja pasakoja A. Didžgalvis. Jis neslepia, kad į šiuos pastatus jį vedė didelis smalsumas.
Pasiteiravus, kokia buvo VSD reakcija į jo norą pas juos apsilankyti, fotografas neslepia – jam buvo pasiūlyta pamiršti šią idėją. Visgi atkaklumas padėjo pasiekti savo ir po beveik 2 metų A. Didžgalviui pavyko įgyvendinti savo svajonę.
Tačiau, kaip laidoje pasakoja fotografas, jo laukė nemažai sąlygų. Anot A. Didžgalvio, dėl fotografavimo senajame pastate nebuvo jokių problemų, mat VSD pareigūnai išgabeno viską, ką tik galėjo.
„O naujajame pastate ten buvo labai daug sąlygų. Viešpatie, ten tu turi pranešti laiką, jie parkinge nepalieka nė vienos mašinos, droną derinti per direktoriaus pavaduotoją ir per kariuomenę, nes su dronu, kaip žinote, Pilaitėje skraidyti neįsivaizduojama“, – sako fotografas.
Jis vizitą naujame VSD prilygino atostogoms Šiaurės Korėjoje – prieš pakeldamas objektyvą, turi atsiklausti, ar galima paveiksluoti. „Ir po viso paveikslavimo, atiduodi atminties korteles, palauki apie 5 dienas, tada jie iš 100 kadrų palieka gal 20 ir tu vis tiek turi būti labai dėkingas“, – sako fotografas.
Anot jo, senosios patalpos atrodo labai kukliai ir spartietiškai, o štai apie 80 milijonų eurų kainavusios naujosios VSD patalpos atrodo lyg iš XXII amžiaus.
„Ten įeini į vidų, ten viskas, lyg papuolei į kokią Norvegiją, Vokietiją, Daniją, bet ne Lietuvą. Ten lietuviški gal tik užrašai. O šiaip ten pastatas už 80 milijonų eurų, jis negali būti kitoks. Ten viskas spindi, blizga. Įspūdinga“, – sako fotografas.
Pasiteiravus, koks įspūdis apsilankius tokiuose [pastatuose, A. Didžgalvis pateikia vaizdingą palyginimą. „Žinot, kaip prie Černobylio yra tas miestas, kur atrodo, kad dar vakar virė gyvenimas, o šiandien – jau viskas, visi išsikraustė, nieko nėra. Tai labai panašus įspūdis su Pripetės miestu. O naujame, tai kai tau pastoviai žiūri per petį, ne cenzūruoja, bet seka kiekvieną tavo judesį, tai nėra labai malonu ar faina, bet smalsu“, – sako fotografas.
Fotoreportažą galite pamatyti ČIA.
