Apie tai parlamentarai pirmadienį kalbėjosi laidoje „Delfi tema“.

„Epidemiologinė situacija diktuoja, kad šiuo metu galime gyventi kur kas laisviau – naujų susirgimų skaičiai žymiai ir greitai mažėja. Taip pat mažėja ir hospitalizacijų skaičius ligoninėse. Matyt, ir oro sąlygos daro savo, ir vakcinacijos tempai, kuriais Lietuva tikrai gali didžiuotis.

Manau, visos tos sąlygos šiandien leidžia gyventi kur kas laisviau, bet neleidžia visiškai atsipalaiduoti – turime likti budrūs, ruoštis rudens ir žiemos sezonams, vakcinuotis taip pat sparčiai, kaip tai darėme iki šiol“, – sakė J. Sejonienė.

Jos teigimu, gyventojai turi suprasti būtinybę toliau išlaikyti epidemiologinį budrumą – laikytis atstumų, dėvėti kaukes, kai to reikia.

„Kaip parodė kitų šalių pavyzdys, tose, kurios atsipalaidavo per greitai, net po sėkmingos vakcinacijos ar pakankamai sėkmingai taikytų kitų epidemiologinės kontrolės priemonių situacija paskui sparčiai blogėjo. Galime džiaugtis, galime atsipalaiduoti, leisti sau pagyventi laisviau, tačiau turime likti budrūs ir būtinai vakcinuotis“, – pabrėžė Seimo narė.

Vakcina nuo koronaviruso
Foto: Shutterstock

Vyriausybė neslepia, kad birželis gali būti paskutinis karantino režimo mėnuo. Kaip pažymėjo A. Veryga, toks statusas yra svarbus dėl techninių detalių.

„Vyriausybė apsispręs, ar reikia karantino, ar užtenka valstybės lygio ekstremalios situacijos, kad būtų galima valdyti tam tikrus procesus – atlyginti žalas, užtikrinti medikų darbo sąlygas ir panašiai“, – sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Ragina ieškoti naujų būdų, skatinant vakcinuotis

Abu laidos pašnekovai kalbėjo apie tai, kad valdžiai svarbu rasti naujų skatinimo būdų.

„Yra padaryta nemažai, bet reikės padaryti dar daugiau. Svarbu vakcinuoti vyresnio amžiaus žmones. Galima ir įvairios kritikos sulaukti, bet aš asmeniškai pateisinu įvairias akcijas, kuriomis raginami vakcinuotis ne tik jaunesnio amžiaus, bet ir vyresnio amžiaus gyventojai“, – teigė J. Sejonienė.

Nerimą, pasak A. Verygos, kelia tai, kad tik vos daugiau nei pusė vyresnio amžiaus gyventojų yra pasiskiepiję.

„Man kas labiausiai kelia nerimą ir ką įvardija ekspertai – vyresnio amžiaus asmenų vakcinacija. Nors mes džiaugiamės, kad Lietuva, vertinant bendrą vakcinacijos greitį, yra tarp lyderių, jei žiūrėtume į ES valstybes, bet jeigu pažiūrėtume į tą grupę, kur mirusiųjų yra daugiausia – 80+, ten paskiepyta vos daugiau nei 50 proc. gyventojų“, – atkreipė dėmesį parlamentaras.

J. Sejonienė pritarė A. Verygai ir pažymėjo, kad šiuo klausimu būtų galima pasitelkti dvasininkus.

„Dvasininkai yra labai gerai, iš tikrųjų vyresnio amžiaus žmonės tiki ir pasitiki, tik turėkime galvoje, kad dabar didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių galbūt vengia ateiti į maldos namus, gal ir teisingai daro, saugosi. Reikia išnaudoti visus elgesio modelius, kurie gali paskatinti“, – antrino A. Veryga.

„Šiandien girdime apie vaikų, paauglių vakcinacijos pradžią, bet esam dar nepadarę labai rimto darbo – esame nepaskiepiję pačių pažeidžiamiausių“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu J. Sejonienė taip pat pažymėjo, kad skatinti skiepytis reikia ne tik senjorus, tačiau ir jaunesnio amžiaus gyventojus, kurie, kaip parodė antroji COVID-19 banga, taip pat serga sunkiai.

Jurgita Sejonienė

„Reikia vis naujų paskatų ir motyvų, kodėl jie turėtų ateiti ir vakcinuotis. Vakcinų išpilamų kiekių aš nesureikšminčiau, manau, kad situacija yra panaši ar net blogesnė kitose ES valstybėse ir visame pasaulyje, bet reikia sugalvoti naujų priemonių, kurios paskatintų vakcinuotis, – ir socialinės kampanijos, ir kuo daugiau įtraukti žinomų žmonių“, – svarstė politikė.

Pasiruošimas rudeniui

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė buvo prakalbusi, kad Galimybių pasas gali būti „išjungtas“ kartu su karantinu ir saugomas rudeniui, jeigu to prireiktų. Vis dėlto, pasak J. Sejonienės, reikėtų gerai įvertinti, ar tai būtų geras sprendimas.

„Dėl galimybių paso – nežinau, ar bus priimtas toks sprendimas, kad vasarą jis būtų visiškai „išjungtas“. Manau, žmonėms pirmiausia reikia laiko, kad priprastų prie kokios nors priemonės, o ne skubėti ją „atjungti“. Jei rudenį vėl teks taikyti panašią priemonę, visuomenėje kils didelis pasipriešinimas“, – pastebėjo Seimo SRK narė.

Vasara, pabrėžė A. Veryga, iš esmės bus kritinis laikas.

Aurelijus Veryga
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Tai yra laikas, kai žmonės pradeda atostogauti, ir pasiekti juos, kad ir kas tai būtų – ar sveikatos paslaugos, ar vakcinacija, darysis vis sunkiau ir sunkiau, o šis laikas bus kritinis, norint išvengti bangavimo rudenį ir rengiantis mokslo metams įprastiniu režimu“, – kalbėjo buvęs ministras.

Norint, kad vaikai rudenį galėtų grįžti į ugdymo įstaigas, reikalingas ir gyventojų sąmoningumas, taip pat pažymėjo A. Veryga.

„Valdžiai tikrai bus labai didelis iššūkis pasiruošti atverti švietimo sistemą, nes vis dėlto turim problemų – vaikai prieš vasarą taip ir negrįžo mokytis kontaktiniu būdu.

Apeliuojame į gyventojų sąmoningumą, bet tai ir yra pagrindinis raktas – valdžia prie kiekvieno žmogaus nepristovės, pareigūno ar visuomenės sveikatos specialisto nepastatysi“, – sakė jis.

Vakcina nuo koronaviruso
Foto: Shutterstock

J. Sejonienė taip pat kalbėjo, kad kol kas negalime būti ramūs, jog viskas klosis puikiai.

„Niekas negali būti šiuo metu ramus. Reikės žiūrėti, kaip epidemiologinė situacija atrodys Lietuvoje ir pasaulyje. <…>. Visi nori, kad kuo daugiau, gal net 100 proc., vaikų rugsėjį būtų ugdomi kontaktiniu būdu. Ar tai bus galima padaryti – šiuo metu tam aktyviai ruošiamasi“, – teigė Seimo narė.

A. Veryga galiausiai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu gyventojams priminti ir apie bendrą sveikatos būklės gerinimą – fizinį aktyvumą, vitaminus, kūno stiprinimą.