Nuo pirmadienio, birželio 14 d., visiems, atvykstantiems iš Lenkijos, Estijos, Graikijos salų – Kretos, Rodo, Korfu, Kefalonijos, Zakinto ir Ispanijos salų – Tenerifės, Maljorkos, Gran Kanarijos bei kitų 15 šalių nereikės izoliuotis. Kaip ir iki šiol, tyrimą dėl COVID-19, 72 val. laikotarpiu iki atvykimo, turės atlikti iš bet kurios šalies atvykstantys keliautojai, išskyrus vakcinuotus, persirgusius ir kitus asmenis, kuriems numatytos papildomos išimtys.
Taip pat atnaujintos taisyklės dėl vaikų izoliacijos – vaikams iki 7 metų izoliacija nebus taikoma. Vaikams nuo 7 iki 16 metų izoliacija nebus taikoma jeigu jie turės neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą. Jei tyrimas atliekamas Lietuvoje, izoliacija privaloma iki tyrimo rezultato gavimo.
Pakeitus paveiktų šalių sudarymo tvarką, COVID-19 ligos paveiktų šalių sąraše esančios šalys bus suskirstytos į tris grupės:
1. šalys, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės;
2. šalys, kurios priskiriamos raudonai ar pilkai zonai;
3. šalys, priskiriamos geltonai ar žaliai zonai.
Atvykus iš šalių, iš kurių taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės – Brazilijos, Indijos ir Pietų Afrikos – bus privalomas ir tyrimo atlikimas, ir izoliacija. Izoliuotis ir atlikti tyrimą turės ir vakcinuoti, ir persirgę asmenys. Izoliuotis taip pat turės vaikai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar COVID-19 tyrimo rezultato. Į šias šalis griežtai nerekomenduojamos nebūtinosios kelionės.
Visiems, atvykstantiems ar grįžtantiems iš geltonoje ar žalioje zonoje esančių valstybių, izoliuotis nereikės. Atvykę iš raudonoje ir pilkoje zonoje esančių valstybių izoliuotis turės tie keliautojai, kurie nėra vakcinuoti viena iš COVID-19 vakcinų pagal pilną skiepijimo schemą arba nėra persirgę infekcija. Kaip ir iki šiol, galioja ir kitos izoliacijos išimtys.
Tyrimas dėl COVID-19 (PGR tyrimas ar antigeno testas), atvykstant iš bet kurios šalies, bus privalomas visiems keliautojams, išskyrus vaikus iki 16 metų, vakcinuotus pagal pilną skiepijimo schemą, persirgusiems ir kitas numatytas išimtis.
Atitinkamos spalvos zonai šalys bus priskiriamos pagal labiausiai paveiktą šalies regioną Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skelbiamuose žemėlapiuose. Visos trečiosios šalys priskiriamos pilkai zonai, kadangi duomenys apie jas ECDC žemėlapiuose nėra pateikiami.
Primename, kad asmenimis, turėjusiais sąlytį, laikomi asmenys ne tik grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, tačiau ir keliavę per paveiktas šalis 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo ar atvykimo į Lietuva, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.
Visos naujos nuostatos įsigalioja tik asmenims, atvykstantiems ar grįžtantiems į Lietuvą nuo birželio 14 d., todėl iki birželio 14 d. atvykę ar grįžę keliautojai turi laikytis visų anksčiau galiojusių koronavirusu pandemijos valdymo priemonių.
Vyriausybė pirmadienį spręs, ar neberiboti maitinimo įstaigų veiklos lauke, švelninti reikalavimus galimybių pasui gauti.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo kavinėms, barams, restoranams bei kitoms viešojo maitinimo ir pasilinksminimo vietoms nebetaikyti darbo laiko apribojimo.
Šiuo metu galiojančiuose karantino reikalavimuose jų veikla leidžiama tik 7–24 valandomis.
Sąlyga, jog užsakytas maistas ir gėrimai turės būti vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, o veikla vykdoma atvirose erdvėse lieka galioti.
Kaip ir iki šiol, viduje paslaugas gauti galės tik turintieji galimybių pasą – paskiepyti, persirgę ar gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą.
Švelnesni reikalavimai galimybių pasui
Be kita ko, Sveikatos apsaugos ministerija koronavirusu persirgusius žmones ketina skiepyti viena vakcinos doze. Su tuo susiję ir kai kurie pakeitimai dėl galimybių paso.
Tokie žmonės, kaip ir visiškai paskiepytieji, švelnesnėmis karantino sąlygomis su galimybių pasu galės naudotis neribotą laiką, tačiau nuo skiepo turės praeiti dvi savaitės.
Be kita ko, persirgusiems ir neskiepytiems žmonėms laisvesnės karantino sąlygos galios 210 dienų, o ne 180, kaip yra dabar.
Ministerija taip pat siūlo ilginti antigeno testo galiojimo laiką nuo 24 iki 48 valandų.
Šiuo metu į Lietuvą atvykstantiems žmonėms reikia turėti ne seniau nei prieš 72 valandas atliktą testą dėl COVID-19, jiems taip pat taikoma izoliacija, išimtys numatytos persirgusiems ir paskiepytiems žmonėms.
SAM siūlo kiek sugriežtinti terminus besitestuojantiems atvykstantiems žmonėms – PGR tyrimas, kaip ir iki šiol, turės būti atliktas ne seniau nei prieš 72 valandas, o antigeno testas – ne seniau nei prieš 48 valandas.
Paskiepyti žmonės be papildomo testo gali atvykti praėjus savaitei po antros „Pfizer“ vakcinos dozės, praėjus dviem savaitėms po antrosios „Moderna“ dozės, 15 parų po antrosios „AstraZeneca“ dozės arba praėjus dviem savaitėms po „Johnson & Johnson“ vienos dozės.
Ministerija siekia suvienodinti tvarką ir be testo įsileisti praėjus dviem savaitėms po pilnos vakcinacijos schemos, taip pat persirgusius ir viena doze vakcinuotus žmones, kai nuo paskiepijimo praėjo dvi savaitės, o persirgimas patvirtintas PGR tyrimu.
Reikalavimai persirgusiems nesikeistų, jie be apribojimų įleidžiami nepraėjus 180 dienų nuo ligos patvirtinimo PGR tyrimu.
Izoliacijos taisyklės numatytos atskirame sveikatos apsaugos ministro nutarime. Šiuo metu izoliacija netaikoma persirgusiems ir paskiepytiems žmonėms, kurie atitinka karantino nutarime numatytas sąlygas. Tuo tarpu testus turintys atvykstantieji privalo kurį laiką izoliuotis.
Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau žadėjo šią tvarką taip pat peržiūrėti.
Kiti pakeitimai
Vyriausybės nutarimo projekte taip pat siūloma neformalųjį vaikų ugdymą leisti vykdyti kontaktiniu būdu, o užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje galėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų.
Taip pat siūloma leisti kontaktiniu būdu vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir neformalųjį profesinį mokymąsi.
Uždarose erdvėse turi būti užtikrintas 10 kv. metrų plotas vienam asmeniui arba vienu metu gali dalyvauti ne daugiau kaip vienas asmuo. Šios taisyklės galėtų būti netaikomos, kai dalyvauja tik paskiepytieji žmonės.
Jeigu Vyriausybė patvirtins šiuos pakeitimus, jie turėtų įsigalioti ketvirtadienį.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–99 metų amžiaus žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė trys žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Vienas mirusysis priklausė 60–69, vienas – 70–79 metų amžiaus grupei, vienam mirusiajam buvo per 90 metų.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4339 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8788 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1556 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 746 žmonės. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 55 tūkst. 484 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 4328 žmonės.
Per praėjusią parą šalyje paskiepyta 5,6 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą Lietuvoje nuo koronaviruso buvo paskiepyta 5620 žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 3788 žmonės, antrą – 1832 žmonės.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 167 tūkst. 830 žmonių, dviem – 739 tūkst. 291.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,6 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,7 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 68 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 54,8 proc., 45–54 metų grupėje – 47,9 proc., 35–44 metų grupėje – 45,8 proc., 25–34 metų grupėje – 38,4 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 35,4 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 41,8 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 125 tūkst. 185 skiepų dozių, 2 mln. 121 tūkst. 785 iš jų yra pristatytos į vakcinavimo centrus. Čia sunaudota 1 mln. 907 tūkst. 121 dozė.
Kol kas nepanaudota apie 218 tūkst. dozių.
Per praėjusią parą nustatyta 117 naujų COVID-19 atvejų, mirė trys žmonės
Praėjusią parą šalyje nustatyta 117 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė trys žmonės, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje atlikta 11 tūkst. 3 molekuliniai (PGR) ir 6 tūkst. 44 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 126,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 746 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 263 tūkst. 362 asmenys, deklaruoti 212 tūkst. 206 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 4328 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 55 tūkst. 484.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4339 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8788 mirtys.
Šešiose savivaldybėse jau paskiepyta pusė ir daugiau gyventojų
Šešiose Lietuvos savivaldybėse mažiausiai viena vakcinos doze jau paskiepyta pusė ir daugiau gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys.
Pagal vakcinuotų gyventojų procentą lydere išlieka Neringa, kur pasiskiepiję 79 proc. gyventojų. Birštone pasiskiepijo 56,1 proc. gyventojų, Alytaus rajone – 51,6 proc. gyventojų, Akmenės rajone – 51,5 proc., Anykščių rajone – 50,5 proc., Druskininkuose – 50 procentų.
Mažiausiai – 22,3 proc. – žmonių pasiskiepijo Šalčininkų rajone, Visagine – 29,5 proc. ir Vilniaus rajone – 31,1 procento.
Tarp didmiesčių į priekį nežymiai išsiveržė Alytus, čia pasiskiepiję 46,1 proc. gyventojų. Iki šiol lyderiu buvęs Kaunas atsilieka menkai – paskiepytųjų čia 46 procentai. Vilniuje pasiskiepijo 43,8 proc. gyventojų, Panevėžyje – 43,7 proc., Šiauliuose – 38,8 proc., Klaipėdoje – 33,2 procento.
Per savaitę nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio pirmąja vakcinos doze paskiepyta 76,5 tūkst. žmonių – vidutiniškai 10,9 tūkst. per dieną. Šie skaičiai yra sumenkę, palyginti su savaite anksčiau, kai pirmąja doze paskiepyta 85,5 tūkst. žmonių ir vidutiniškai 12,2 tūkst. žmonių per parą.
Iš viso per savaitę pirmu arba antru skiepu vakcinuota 161,4 tūkst. žmonių – keliais tūkstančiais mažiau nei prieš savaitę, kai paskiepytųjų buvo 165,3 tūkst.
Tarp amžiaus grupių daugiausiai – 69,5 proc. – vakcinuotųjų yra tarp 70–74 metų žmonių. Vyriausių gyventojų, vyresnių nei 80 metų grupėje vakcinuotųjų – 53,1 proc. Jauniausių šalies gyventojų iki 24-erių jau paskiepyta 34,1 procento.
Iš viso šalyje iki šiol paskiepyta 41,3 proc. gyventojų.
Už bandymus neteisėtai gauti vakcinacijos įrašą gresia baudžiamoji atsakomybė
Už bandymus gauti skiepijimo faktą patvirtinantį dokumentą nesuleidžiant vakcinos gresia baudžiamoji atsakomybė, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Ministerija teigia gavusi pranešimų apie atvejus, kai gyventojai pageidavo sukurti vakcinacijos faktą patvirtinantį įrašą, bet nesuleisti pačios vakcinos. Už tai kartais siūlytas ir atlygis.
Pasak SAM, tokie bandymai gali turėti teisinių pasekmių.
„Tiek dokumentų klastojimas, tiek suklastoto dokumento panaudojimas, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens papirkimas, kyšininkavimas, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, už kurias taikoma griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Už šias veikas, anot SAM, asmenys gali būti baudžiami ne tik bauda arba areštu, tačiau ir laisvės atėmimu iki trejų, ketverių ar net penkerių metų.
„Kiekvienu konkrečiu atveju veika kvalifikuojama pagal nustatytas faktines aplinkybes“, – rašoma pranešime.
Vakcinaciją atliekančių įstaigų darbuotojai, susidūrę su prašymais suklastoti vakcinacijos dokumentus ir bandymais papirkti, turėtų apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms.
Gavusi pranešimų apie klastojamus vakcinacijos įrašus, SAM taip pat juos perduos teisėsaugos institucijoms.
SAM siūlo viena doze skiepyti persirgusius COVID, švelninti reikalavimus galimybių pasui
Sveikatos apsaugos ministerija koronavirusu persirgusius žmones siūlo skiepyti viena vakcinos doze, su tuo susiję pakeitimai numatyti registruotame Vyriausybės nutarimo dėl karantino sąlygų pakeitimo projekte.
„Ministerija persirgusių skiepijimui viena doze ruošiasi ir šį procesą planuoja. Tai bus padaryta, kai bus pakeisti atitinkami teisės aktai“, – BNS ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta.
Ji pridūrė, kad detaliau šios informacijos komentuoti kol kas negali.
Remiantis nutarimo projektu, tokie žmonės, kaip ir visiškai paskiepytieji, švelnesnėmis karantino sąlygomis su galimybių pasu galės naudotis neribotą laiką, tačiau nuo skiepo turės praeiti dvi savaitės.
Be kita ko, persirgusiems ir neskiepytiems žmonėms laisvesnės karantino sąlygos galios 210 dienų, o ne 180, kaip yra dabar.
Ministerija taip pat siūlo ilginti antigeno testo galiojimo laiką nuo 24 iki 48 valandų.
Pokyčiai keliautojams
Šiuo metu į Lietuvą atvykstantiems žmonėms reikia turėti ne seniau nei prieš 72 valandas atliktą testą dėl COVID-19, jiems taip pat taikoma izoliacija, išimtys numatytos persirgusiems ir paskiepytiems žmonėms.
Paskiepyti žmonės be papildomo testo gali atvykti praėjus savaitei po antros „Pfizer“ vakcinos dozės, praėjus dviem savaitėms po antrosios „Moderna“ dozės, 15 parų po antrosios „AstraZeneca“ dozės arba praėjus dviem savaitėms po „Johnson & Johnson“ vienos dozės.
Ministerija siūlo suvienodinti tvarką ir be testo įsileisti praėjus dviem savaitėms po pilnos vakcinacijos schemos, taip pat persirgusius ir viena doze vakcinuotus žmones, kai nuo paskiepijimo praėjo dvi savaitės, o persirgimas patvirtintas PGR tyrimu.
Reikalavimai persirgusiems nesikeičia, jie be apribojimų įleidžiami nepraėjus 180 dienų nuo ligos patvirtinimo PGR tyrimu.
Be kita ko, siūloma kiek sugriežtinti terminus besitestuojantiems atvykstantiems žmonėms – PGR tyrimas, kaip ir iki šiol, turės būti atliktas ne seniau nei prieš 72 valandas, o antigeno testas – ne seniau nei prieš 48 valandas.
Izoliacijos taisyklės numatytos atskirame sveikatos apsaugos ministro nutarime. Šiuo metu izoliacija netaikoma persirgusiems ir paskiepytiems žmonėms, kurie atitinka karantino nutarime numatytas sąlygas. Tuo tarpu testus turintys atvykstantieji privalo kurį laiką izoliuotis.
Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau žadėjo šią tvarką taip pat peržiūrėti.
Kiti pakeitimai
Vyriausybės nutarimo projekte taip pat siūloma neformalųjį vaikų ugdymą siūloma leisti vykdyti kontaktiniu būdu, o užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje galėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų.
Taip pat siūloma leisti kontaktiniu būdu vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir neformalųjį profesinį mokymąsi.
Uždarose erdvėse turi būti užtikrintas 10 kv. metrų plotas vienam asmeniui arba vienu metu gali dalyvauti ne daugiau kaip vienas asmuo. Šios taisyklės galėtų būti netaikomos, kai dalyvauja tik paskiepytieji žmonės.
Jeigu šiuos pakeitimus patvirtins Vyriausybė, jie pakeitimai turėtų įsigalioti po savaitės – kitą ketvirtadienį.
