„Nebeturime prabangos dengti viso Lietuvos su Baltarusija sienos ruožo reikalingomis apsaugos priemonėmis dar dešimt metų, kaip buvo numatyta anksčiau. Kaimyninėje Baltarusijoje susiklosčiusi nestabili bei sunkiai prognozuojama politinė padėtis įpareigoja Lietuvą, saugančią ne tik savo, bet ir visos Europos Sąjungos sieną, veikti kuo greičiau ir per patį trumpiausią terminą sustiprinti pasienio ruožą, kad būtų sustabdyti neteisėtos migracijos srautai. Tai mūsų pirmaeilis tikslas ir užduotis. Turėdami tokią kaimynę, privalome išlikti nuolat pasirengę netikėtumams“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Šiuo metu jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos ir tarnybos. Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) padeda Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei Šaulių sąjungos nariai. Dieveniškių kilpoje, supamoje Baltarusijos teritorijos, artimiausiu metu pradės darbą ir policijos pajėgos. Taip pat ketinama įtraukti ir savivaldą sprendžiant neteisėtai atvykusių migrantų izoliavimo klausimus. Sienos apsauga veiksminga tuomet, kai kaimyninės šalys imasi koordinuotų bei duodančių geriausią rezultatą veiksmų nusikalstamoms veikoms per sieną užkirsti. Deja, akivaizdu, kad Lietuva turi kompensuoti Baltarusijos indėlį šioje srityje ir užtikrinti tiek nacionalinių, tiek ir Europos Sąjungos interesų apsauga.

„Neteisėtų migrantų srautai sparčiai auga, todėl papildomų lėšų Migracijos departamentui labai reikia, siekiant užtikrinti, kad migracijos procedūros ir toliau būtų vykdomos sklandžiai ir greitai“,– teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti daugiau kaip 300 neteisėtų migrantų, tai daugiausiai Irako piliečiai. Tai keturis kartus daugiau nei per visus 2020-uosius.

Pastaruosius keletą metų pagrindinis į Lietuvą gabenamų kontrabandinių rūkalų srautas irgi yra iš Baltarusijos. 97 procentai visų VSAT sulaikytų rūkalų buvo gabenta iš šios valstybės.

Įdiegus stebėjimo priemones prie valstybės sienos su Rusija, bandymų pažeisti sieną gabenant kontrabandą beveik nepasitaiko. Vienas veiksmingiausių valstybės sienos kontrolės būdų yra stebėjimo sistemų naudojimas. Būtinumas didinti Europos Sąjungos išorės sienos kontrolės veiksmingumą, stiprinti neteisėtos migracijos prevenciją ir kontrolę yra įtvirtintas ir 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane.

Šiuo metu 61 procentai Europos Sąjungos išorės sienos, t. y. Lietuvos dalis, stebima naujoviškomis sienos stebėjimo technologijomis: 100 procentų – jūros sienos (119,65 km), 100 procentų – išorės sienos su Rusijos Federacija, 38,62 procento – išorės sienos su Baltarusijos Respublika. 2014–2020 metais sistemoms įrengti ir atnaujinti buvo skirta 47,84 mln. eurų, iš jų: 32,3 procento – Europos Sąjungos lėšų, 67,7 procento – biudžeto lėšų.

Lietuva su Baltarusija turi 678,8 km ilgio sieną. Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1 763 km, iš jų Europos Sąjungos išorės siena su Rusija, Baltarusija ir siena jūra sudaro 1 070 km.

Biudžeto pakeitimams turi pritarti Seimas.