Į šalį patekusių asmenų skaičius viršijo 400, penktadienį pranešė pasieniečiai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis BNS sakė, kad aštuonių migrantų grupė valstybės sieną kirto ketvirtadienį pavakare ties Lekiškių kaimu Ignalinos rajone.
Pasak G. Mišučio, preliminariu vertinimu, visi kirtusieji sieną yra Irako piliečiai, jie pasiprašė prieglobsčio.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 405 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.
Šis skaičius yra penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.
Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente šios šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske Baltarusija migrantų nebestabdys.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas sako, kad Baltarusijos sostinėje Minske gali būti apie 1,5 tūkst. neteisėtai į Europos Sąjungą norinčių patekti migrantų, o šis kiekis vis papildomas naujais atvykėliais.
„Manau, kad čia bandymas parodyti savo poziciją ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai, galbūt siekis, kad pradėtų su juo kalbėtis“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ svarstė A. Bilotaitė.
Anot vidaus reikalų ministrės, apsauga pasienyje jau sustiprinta, tačiau, jei situacija taptų nevaldoma, kraštutiniu atveju galėtų prisijungti ir kariuomenė. Taip pat, pasak ministrės, galėtų padėti tvora, įrengtos stebėjimo kameros.
„Modernios sienos stebėjimo sistemos yra veiksminga priemonė. 670 km sienos pareigūnai fiziškai negali susikibę už rankų užtverti. Tai sistemos leidžia greitai reaguoti, kamera užfiksuoja, tada galima operatyviai siųsti pajėgas. Dabar pareigūnai fiziškai atlieka darbą. Aš esu už tai, kad ta sistema yra reikalinga ir turime padengti sieną. Dabar bus tikslinamas šių metų biudžetas ir tam bus numatytos lėšos. Jei žadėjome tą sistema įdiegti per 10–11 metų, dabar mūsų tikslas padaryti tai maksimaliai greitai – per metus pusantrų“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Galime sulaukti žymiai didesnio antplūdžio
Migracijos ekspertė dr. Audra Sipavičienė neatmeta, kad migrantų problema dar gali tapti daug masiškesnė nei šiuo metu.
„Tas grasinimas, arba net gali sakyti šantažas, užsiundyti nelegalių migrantų ordas yra naudojamas ir nėra naujas reiškinys. Ir Turkija tą naudodavo, Ir Libija naudoja, naudodavo Albanija. Neaišku, kiek Lukašenka numatęs eiti tolyn. Jeigu dar kažkokiu būdu juos paremtų į Rusija, tai tikrai galime laukti labai didelio antplūdžio, kadangi tų nelegalių migrantų tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje yra labai daug. Ir jei anksčiau ir Baltarusija pasienyje žiūrėdavo, kad jie neišvyktų, tai dabar [siena] yra atidaryta“, – aiškino A. Sipavičienė.
„Kas yra gerai, kad Baltarusija neturi tokių pabėgėlių stovyklų, iš kur gali greitai surinkti ir paleisti. Pačiu artimiausiu metu nesulauksime labai didelių srautų, bet kad jie ateityje gali būti, tai tikrai“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, Lietuva turi parodyti, kad gali su tokiu šantažu susidoroti. Jos manymu, geriausia prevencijos priemonė yra migrantų grąžinimas.
„Grąžinimas yra pati geriausia prevencijos priemonė. Tada migrantai žino, kad šita šalis netinkama ir jie rinksis kitą šalį, jeigu aišku jie patys važiuoja, o ne juos kažkas čia stumia. Jeigu nustatai, kad jam prieglopstis nepriklauso, pirmiausia siūlomas savanoriškas grąžinimas“, – sakė A. Sipavičienė.
„Labai gerai atsimenu kai 90-ųjų viduryje buvo lygiai taip pat – buvo labai didelis tranzitas per Lietuvą. Bet tada taip buvo todėl, kad buvo visiškai kiauros sienos. Kai tik prasidėjo masiniai grąžinimai, užsibaigė. Jie ieškojo kitų kelių“, – laidoje „Faktai ir nuomonės“ priminė migracijos ekspertė.
Pasak ministrės A. Blotaitės, Lietuva negali migrantų tiesiog grąžinti, atliekamos būtinos procedūros kartais užtrunka, be to, daliai migrantų Lietuva tėra tranzitinė stotelė, iš kurios jie pajuda toliau: „Tos procedūros nėra tokios paprastos, mes negalime tiesiog paimti ir grąžinti. Viskas pirmiausia atrodo taip: tie žmonės dažniausiai neturi dokumentų, tada reikia nustatyti jų tapatybę, jei jie paprašo prieglobsčio, įsijungia dar kitos procedūros, kuriomis reikia nustatyti, ar iš tikrųjų pagrįstas tas prašymas.“
Jos teigimu, iš pastarosios nelegalių migrantų bangos Lietuva sulaukė apie 40 prieglobsčio prašymų, tačiau neradus pagrindo visi jie atmesti.
