Apie tai ekspertai ir politikai kalbėjo ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. Kaip pažymėjo konservatorius, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas Kęstutis Masiulis, jis kalbėjosi su STT vadovu apie minėtą situaciją.
„Man rūpėjo sužinoti, ar viskas teisėta – gavau patikimą iš STT vadovo, kad čia nebūtų kokio akibrokšto, kad visos reikiamos sankcijos kratai buvo. Antra, (...) buvo pasakyta, kad Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs, jog Seimo nario kabinete yra galima ir tai nesuvaržo jo teisių. Visa tai buvo pagrįsta labai aiškia informacija, pranešimu“, – sakė K. Masiulis.
Jo tikinimu, STT nesiimtų tokių veiksmų, jei turėtų mažai informacijos arba nerimtus argumentus.
„Aš, kaip šios komisijos pirmininkas, jau turėjau ne vieną pašnekesį su STT vadovu dėl jų veiklos metodų, tai jie mane patikino, kad jie tikrai atsisako labai daug tyrimų pradėti, jeigu šaltiniai atrodo nepatikimi ar nepakanka medžiagos, kad jie galėtų vėliau bylą sėkmingai vesti“, – teigė parlamentaras.
K. Masiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad azartinių lošimų sritis, dėl kurios reglamentavimo galimai M. Puidoko padėjėjas siūlė kyšį M. Maldeikiui, yra labai pelninga ir joje intensyviai dirba lobistai.
„Stengiamasi visaip apsunkinti bet kokius pakeitimus, kad ši rinka veiktų kuo plačiau, kuo laisviau ir liberaliau“, – paaiškino politikas.
STT atstovė: pareigūnai kratos nefilmavo
Laidoje dalyvavo ir STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Kėblienė, kuri pažymėjo, kad K. Motiečius yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu
„Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Seimo nario padėjėjas pasiūlė Seimo nariui M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, jog būtų sustabdytas arba neribotam laikui atidėtas LR Loterijų r lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas“, – paaiškino R. Kėblienė.
Ketvirtadienį, pasak jos, buvo atliekami procesiniai veiksmai bei renkama informacija. R. Kėblienė paaiškino ir kodėl prieš M. Puidoką buvo naudoti prievartos veiksmai.
„Buvo atlikta krata Seimo nario Puidoko kabinete, taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu, siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus – mobiliuosius telefonus, nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – sakė STT atstovė.
Paklausta, ar pareigūnai filmavo procesinius veiksmus, R. Kėblienė atsakė neigiamai. Vis dėlto savo filmuotą medžiagą, kaip teigė M. Puidokas, turi jo advokatas.
„Mūsų pareigūnai dirbdami dėl filmavimo poreikio sprendžia kiekvienu atveju atskirai. Kadangi šiuo atveju tas pasipriešinimas įvyko staiga ir pareigūnai iki tol nematė poreikio filmuoti šio procesinio veiksmo, tai mūsų pareigūnai šio procesinio veiksmo nefilmavo. Tačiau, jeigu filmuota medžiaga yra, ji bus įvertinta ir situacija bus įvertinta išsamiau“, – akcentavo R. Kėblienė.
Ji pabrėžė, kad teismas leido atlikti kratą Seimo nario kabinete ir paimti reikšmingus daiktus.
„Įtariamas Seimo nario padėjėjas. Kadangi su tyrimui reikšmingais duomenimis gali būti susiję ir tie mobilieji įrenginiai ir kita informacija, esanti tame darbo kabinete, tai teismo nutarimu buvo leista padaryti kratą kabinete ir paimti šiuos, reikšmingus tyrimui mobiliuosius įrenginius“, – sakė STT atstovė spaudai.
Teisininkas: „slidžių“ vietų yra
Savo ruožtu teisininkas Petras Ragauskas teigė, kad istorijoje yra abejonių keliančių aspektų.
„Slidžių vietų yra. Pirmiausia reikėtų išgirsti ir antrąją pusę – tuos pareigūnus, kurie atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, darė kratą ir reikalavo mobilaus ryšio priemonių“, – pažymėjo R. Ragauskas.
Jo teigimu, svarbu išsiaiškinti, ar M. Puidoko telefonas, kaip galimas reikšmingas tyrimui daiktas, buvo įvardintas teismo nutartyje.
„Jei jis buvo įvardintas teismo nutartyje aiškiai, nedviprasmiškai ir Seimo narys atsisakė jį atiduoti, tai tada klausimas tik proporcingumo – ką pareigūnai jam darė ir, ar tikrai reikėjo tą daryti“, – kalbėjo teisininkas.
„Vadinasi, kažkas, matyt, ten yra daugiau. (…) Negi dabar padėjėjas kalba Puidoko telefonu ar žinutes rašinėja, menkai tikėtina“, – svarstė R. Ragauskas, pripažinęs, kad kartais pareigūnams be smurto paimti daiktus yra sudėtinga.
Muravjovas: tai gali būti paskata Seimui geriau tvarkytis su teisėkūros skaidrumu
Savo ruožtu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad tai yra neeilinis įvykis.
„Jeigu ponio Maldeikio pranešimas pasitvirtins ir iš tiesų turime kalbėti pono Puidoko padėjėjo neteisėtus veiksmus, būtų įdomu sužinoti, ar tik ponui Maldeikiui buvo siūlyti pinigai. Jeigu taip, tai kodėl? Ar apie tai žinojo ir kaip jis galėjo nežinoti, jeigu nežinojo, ponas Puidokas? Ką turėtume galvoti apie Darbo partijos vadovybę – ar jie žinojo? Kieno pinigus iš tiesų siūlė padėjėjas?“, – klausimus kėlė S. Muravjovas.
Jo teigimu, M. Puidoko padėjėjo rankomis galėjo būti sprendžiami interesų grupėms svarbūs klausimai.
„Lošimų, žaidimų sektorius yra itin palanki terpė korupcijai, ten labai lengva išplauti pinigus, legalizuoti neteisėtu būdu gautus pinigus. Ten yra labai daug įvairių interesų. Man aišku, kad iš principo ši istorija, nepriklausomai nuo to, kaip ji baigsis, turėtų padėti atkreipti dėmesį į šį sektorių“, – pažymėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
S. Muravjovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ši istorija galėtų Seimą paskatinti skirti didesnį dėmesį korupcijos prevencijai ir skaidrumui. Kartu jis pabrėžė, kad į situaciją turėtų imtis ir Darbo partija.
„Frakcija turėtų labai rimtai pažiūrėti į šią istoriją ir imtis preventyvių žingsnių“, – sakė S. Muravjovas.
