„Iki dabar esame Kauno miesto savivaldybei pateikę 3 pranešimus „Kaunas Pride“ eitynėms skirtingais galimais maršrutais, kuriuos nuolat koregavome, remiantis posėdžiuose ir atsakymuose gauta informacija. Visi trys maršrutai buvo atmesti“, – „Delfi“ raštu atsiųstame komentare teigė organizatoriai.
Jie komentare neprisistatė, tačiau yra žinoma, kad renginį organizuoja Gegužės 1-osios profesinės sąjungos aktyvistai.
Pasak jų, pirmajame pranešime (pateiktas gegužės 6 dieną), buvo numatyta rinktis prie Kauno rotušės ir nuo ten judėti Vilniaus gatve ir Laisvės alėja, užbaigiant eitynes susirinkus Nepriklausomybės aikštėje tarp Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.
„Šis maršrutas buvo atmestas dėl galimos Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, kurios pradžios datos savivaldybės atstovai negalėjo nurodyti dėl vis dar vykstančio teisminio proceso po viešojo pirkimo. Pačios savivaldybės komunikacijoje radome, jog nepaisant teisminio proceso, Vilniaus gatvės rekonstrukcija nebus pradėta, kol nesibaigs lauko kavinių sezonas (kad kavinių verslai turėtų galimybę užsidirbti po pandemijos), todėl antrajame pranešime pateikėme 2 alternatyvius maršrutus“, – teigė organizatoriai.
Jie teigia antrąjį pranešimą pateikę gegužės 21 d., eisenos maršrutą esant galimybei planuoti kaip buvo surašyta ankstesniame pranešime (nuo Kauno Rotušės, Vilniaus g. ir Laisvės al. iki Nepriklausomybės aikštės tarp Soboro ir Žilinsko galerijos). Jei visgi iki rugsėjo 4 d. būtų pradėta Vilniaus gatvės rekonstrukcija, eisena būtų rengiama alternatyviu maršrutu – susirenkant automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Kauno pilies, nuo ten judant Jonavos g., Šv. Gertrūdos g., Laisvės al. ir baigiant susirinkimu Nepriklausomybės aikštėje.
„Šis pranešimas Kauno savivaldybės taip pat buvo nuspręstas kaip netinkamas, dėl pirmojo maršruto – nes jau įvyko teisminis procesas ir Kauno miesto savivaldybė Vilniaus g. rekonstrukciją planuoja pradėti nedelsiant; dėl antrojo maršruto – dėl itin judrių gatvių (Jonavos ir Gertrūdos g.) užtvėrimo ir per didelio nepatogumo tiek judantiems miesto gyventojams, tiek viešojo miesto ir tarpmiestinio transporto maršrutų sutrikdymo, ypač dėl to, kad nuo rugpjūčio 23 dienos planuojama po rekonstrukcijos atverti Jonavos, Jurbarko ir Šauklių gatvių žiedinė sankryža“, – rašoma organizatorių „Delfi“ pateiktame paaiškinime.
Pasak jų, tiek pirmo, tiek antro pranešimų svarstymuose buvo pateikiami renovacijos Vilniaus ir pravažumo Jonavos ir Gertrūdos gatvėse argumentai, todėl remiantis Kauno miesto savivaldybės pateiktais argumentais, nutarta teikti dar vieną pranešimą eitynėms tik Laisvės alėjoje (kuri jau yra renovuota, taip pat nėra esminė miesto arterija automobiliais, miesto ar tarpmiestiniais maršrutais judantiems miestiečiams).
Taip pat, dėl numatomo dalyvių kiekio (ir dėl to, kad protestai negali vykti arčiau nei 75 m. nuo teismo pastatų, o Laisvės alėjos ir Vilniaus gatvių sankirtoje yra Kauno apylinkės teismas ir organizatoriams nebūtų vietos suformuoti kolonai, nepažeidžiant susirinkimų įstatymo), buvo nuspręsta pranešimą teikti eitynes pradedant susirinkus prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro), toliau judant Laisvės alėja. Eitynėms pasiekus Laisvės al. 99, kolona apsisuktų ir judėtų tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu atgal, pabaigai susirenkant Nepriklausomybės aikštėje prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Pranešimas pateiktas gegužės 28 d.
„Šis pranešimas Kauno miesto savivaldybės sprendimu taip pat nederinamas dėl daugybės priežasčių, kurios iki tol nebuvo minėtos nei viename posėdyje, bei nebuvo nurodytos oficialiuose atsakymuose raštu, nors eitynės buvo planuojamos ir bandomos derinti Laisvės alėja nuo pat pradžių“, – aiškino organizatoriai.
Jie teigė šiuo metu su teisininkių komanda ruošiantys skundą Lietuvos administracinių skundų komisijai.
„Savivaldybės argumentai atrodo abejotini, bent iš europinių susirinkimų laisvės standartų perspektyvų. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad tam tikri kasdieninio gyvenimo, įskaitant transporto eismą, komercinę veiklą sutrikdymai nėra pakankama priežastis uždrausti susirinkimą“, – teigiama organizatorių komentare.
Užkliuvo ir kitas sprendimas
Renginio organizatoriai atkreipė dėmesį ir į kitą incidentą.
„Neseniai paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė spaudė policiją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grindinio išniokojimo Šančių bendruomenei, kuri taikaus susitikimo metu piešė kryžius natūralia anglimi, siekiant pažymėti Šančiuose planuojus kirsti medžius. Medžių kirtimas ir landšafto darkymas pasirodo niokojimu nėra laikomas, o pasipriešinimas medžių kirtimui yra.
Todėl kyla įvairių minčių apie susirinkimo laisvę, apie susirinkimų įstatyme ir konstitucijoje įteisintas piliečių teises ir laisves į taikius susirinkimus, kurie yra demokratinės valstybės pamatas“, – rašo organizatoriai.
Jie savivaldybės veikimą vertina kaip selektyvų – kreipiant dėmesį į verslų ar sau patinkančių, o ne pažeidžiamų visuomenės grupių, interesus.
„Eitynių ir protestų įprastinė praktika yra ta, kad užtikrinant saugumą, yra uždaromos gatvės ir trumpam apribojamos kitos veiklos tam, kad būtų užtikrinta teisė išreikšti politinius reikalavimus. Eitynės vyksta ne kasdien, o skauduliai yra įsisenėję“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame komentare.
Savivaldybė: mes nei prieš, nei už renginį
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras dėstė, kad miestas nėra šio renginio organizatorius, todėl nenorėjo primesti savo valios teikiant nepagrįstus siūlymus.
„Derinant maršrutus, išsakėme argumentus, kodėl vienas ar kitas iš jų yra netinkamas negali būti įgyvendintas. Šiuos klausimus sprendžia ne tik miestas, bet ir Policija, į kurios argumentus bei nuomonę visuomet atsižvelgiame.
Kaip ir minėjome, svarbu, kad siūlomose eitynių vietose būtų atsižvelgta į esminį kriterijų – žmonių saugumą. Taip pat renginiai neturėtų sukelti neproporcingai didelių nepatogumų miesto gyventojams. Ąžuolyne šiuo metu vyksta infrastruktūros atnaujinimo ir gamtotvarkos darbai. Laisvės alėjoje rangovas iki rudens privalo pašalinti smulkius defektus, be to, kavinėms sudarytos galimybės išplėsti staliukų zonas, tad planuojamam žmonių srautui saugaus praėjimo nėra“, – teigė P. Keras.
Jis pažymėjo, kad pagal įstatymus savivaldybė negali riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių.
„Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu.
Praėjusią savaitę renginio iniciatoriai prašė žygiuoti Laisvės alėja, bet alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo pilnai priduoti iki rudens, prieš tai sutvarkydamas išlendančius defektus. Reikės pakeisti skilusias granito plokštes, atsijomis bei specialia mastika užpildyti siūles tarp jų. Dėl karantino metu patirtų veiklos ribojimų ir su tuo susijusių sunkumų, vos tik atlaisvėjus suvaržymams, Kaunas pritaikė lengvatas Laisvės alėjoje veikiančioms kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms – šio sektoriaus verslams leista gerokai išplėsti klientų aptarnavimo zonas. Išaugus lauko terasų plotams, neliko galimybės užtikrinti saugų ir sklandų didelio žmonių srauto praėjimą bei suvaldymą. Plačiau apie tai pakomentuoti galėtų policija“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame komentare.
