Apie tai Delfi papasakojo Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos atstovas Paulius Saudargas.
Jis teigė, kad dabar remonto funkcija nelabai pateisina savo egzistavimą.
„Modelis yra toks, kad pavežėjimo funkcija Seimo nariams ar kitiems pareigūnams išlieka, visi vairuotojai išlieka, degalai taip pat. Čia kalba eina apie autoūkį, kurie taisydavo Seimo jurisdikcijoje esančius automobilius, tų, kurių apie 30 yra likę. Juos jie remontuodavo savo jėgomis, nors turėdavo sutartis su servisais, bet nelabai naudodavosi, kad pateisintų savo tą egzistenciją“, – sakė politikas.
P. Saudargas kalbėjo, kad atlikta analizė parodė, jog labai nedaug oficialių remontų buvo atliekama – apie du per dieną, kai turima keliolika etatų meistrų.
„Ten kaip didelis autoservisų kompleksas išeina. Tai palyginus su tuo, kokios apimtys darbų sukasi rinkoje, tai čia tos apimtys buvo labai nedidelės – du remontai per dieną, įskaitant padangų pakeitimą ar panašiai. O tai kaip atrodo neefektyviai naudojamos valstybės lėšos“, – Delfi aiškino parlamentaras.
Pašnekovas tikino, jog remontuojami Seimo narių, signatarų, kanceliarijos darbuotojų automobiliai, kurie galėjo būti ir asmeniniai.
„Dabar visi keliausime į rinką ir tą remonto funkcija bus rinkoje perkama. Nes pamatėme, kad tas garažas neefektyviai veikia jau kelis metus“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas P. Saudargas.
Jis teigė, kad šiame garaže iš viso dirba nuo 30 iki 40 etatų. O atsisakoma bus remontą atliekančio personalo.
Rašte, kuriame aptariamos Seimo kanceliarijos veiklos administravimo departamento Transporto skyriaus veiklos optimizavimo galimybės, kuris buvo atliktas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, teigiama, jog transporto skyriuje dirba 16 darbuotojų, atliekančių tarnybinių automobilių remontą ir techninę priežiūrą. Nors per darbo dieną vidutiniškai atliekama tik 1,3 Seimo kanceliarijos tarnybinių automobilių techninės priežiūros ar remonto darbų.
Pavyzdžiui, tepalų ir kitų skysčių keitimai ar papildymas, padangų keitimai ar remontai, kėbulo darbai, pakabos, variklio, transmisijos remonto darbai).
Taip pat vidutiniškai per darbo dieną atliekama ir 1,3 techninės priežiūros ar remonto darbų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
O Transporto skyriaus išlaikymo sąnaudos – apie 1 mln. eurų per metus, rašoma dokumente. Kadangi atsisakoma tik dalies darbuotojų ir jų atliekamų funkcijų, kol kas nėra tiksliai aišku, kiek biudžeto lėšų pavykti sutaupyti. Praėjusiais metais atliktoje analizėje teigiama, kad po šio skyriaus optimizavimo valstybės biudžeto lėšas būtų galima „skirti naujiems tarnybiniams automobiliams įsigyti (pvz. elektromobiliams įsigyti, elektros įkrovimo stotelėms prie Seimo įrengti), pagerinti Seimo narių ir darbuotojų darbo sąlygas ar kitoms būtinosioms reikmėms“.
Seimo vicepirmininko P. Saudargo teigimu, atsisakius šių darbuotojų ir jų teikiamų paslaugų bus taupomas biudžetas, šias lėšas skirti kitoms sritims.
„Tikrai dar biudžetas nėra Seimo guminis. O reikia efektyviai leisti“, – Delfi kalbėjo parlamentaras.
„Mes jau dar kartų diskutavome, buvome vietoje. Padarytoje analizėje matosi skaičiai, kad tai neatperka. Taip pat mes suteikiame tam tikrą privilegiją, kuri, nežinau, ar ji būtinai reikalinga – Seimo nariams, signatarams, kanceliarijos darbuotojams tarsi pigiau remontuotis. Ar ji tikrai būtina?“ – klausimą kėlė P. Saudargas.
Anot politiko, už atliktas paslaugas buvo paskirti valstybiniai įkainiai, tai yra – dirba už savikainą.
Šį klausimą trečiadienį valdybos posėdyje pristatęs Seimo kancleris Modestas Gelbūdas teigė, kad šių paslaugų planuojam atsisakyti nuo šių metų rugsėjo mėnesio.
„Priežiūros ir remonto paslaugų atsisakymas visiems subjektams. Tai reiškia, atsisakytume visų remonto paslaugų ir jas pirktume rinkoje“, – kalbėjo Seimo kancleris.
Pačių pastatų kol kas niekas neatsisako, juose statomi ne tik Seimo automobiliai, bet ir kitų valstybinių įstaigų. Ten vis dar veiks automobilių plovykla.
Žada išspręsti dar vieną klausimą
Delfi primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen žadėjo, jog šis Seimas išspręs dar vieną klausimą – Seimo viešbučio likimą.
„Seimo valdyboje esame diskutavę apie galimą Seimo viešbučio pardavimo klausimą ir iš esmės tokį sutarimą turime, kad jo reikėtų imtis. Natūralu, kad jis būtų išspręstas, reikia kelių žingsnių – Seimas turės apsispręsti, Seimo statutą reikėtų keisti, tačiau pirmieji žingsniai ta linkme yra padaryti ir manau, kad šią kadenciją mes šį klausimą išspręsime“, – šių metų vasarį sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Seimo valdyba gruodžio viduryje nusprendė įpareigoti Seimo kanceliariją pradėti valdomo turto – statinio, esančio Gedimino pr. 60 – vertinimo procedūrą.
