Laidoje „Delfi tema“ dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys ir Ateities komiteto pirmininkas Raimondas Lopata dabartinę pabėgėlių krizę vertino, kaip Baltarusijos režimo bandymą destabilizuoti situaciją pasienyje, pasinaudojant ir tuo, kad 60 proc. sienos su Baltarusija yra neaprūpinta video ir panašiomis kameromis, todėl yra sunkiau stebėti tą didelę teritoriją.
„Kas rodo, kad tai gali būti suplanuota, – tai absoliutus baltarusių pusės nesišnekėjimas su mūsų pasienio tarnybomis, neatsakymas į jų prašymus paaiškinti masę dalykų ir panašūs procesai. Manau, kad A. Lukašenkos režimas gali siekti destabilizacijos. Juo labiau, kad tas buvo prieš gerą pusmetį prognozuota, kad, tam tikriems įvykiams įvykus, gali būti naudojama pabėgėlių korta santykiuose su Lietuva“, – sakė R. Lopata.
Mūsų požiūrio rimtumo indikatorius – pinigai
Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas dėstė, kad pabėgėlių problema yra viena iš provokacijų, kurias prieš mus naudoja A. Lukašenkos režimas ir Kremlius.
„Turime ruoštis naujoms Kremliaus provokacijoms. Mūsų požiūrio rimtumo indikatorius yra pinigai – ar bus skirti biudžeto pinigai tam, kad Kremliaus, A. Lukašenkos provokacijos būtų atremtos ir atgrasytos. Atgrasymo priemonės yra labai įvairios, tai yra ir bausmės, ir gynyba“, – vardijo P. Vaitiekūnas.
Laidoje pašnekovas kreipėsi į Seimo narį R. Lopatą, ir prašė, kad jis keltų klausimą, kad reikia peržiūrėti programinius biudžeto punktus, skirtus Lietuvos saugumui ir atgrasymui. Tai -, kas skiriama Krašto apsaugos ministerijai, pasieniui, spec. tarnyboms, policijai.
„Reikia labai rimtai į tai žiūrėti, todėl kad išaugusi įtampa yra pavojinga dar ir tuo, kad gali įvykti neprognozuojami dalykai“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Baltarusių tarnybos užmerkia akis ir meluoja
Diplomatas aiškino, kad per Baltarusiją driekiasi įprastas pabėgėlių maršrutas į Vakarų Europą.
„Juo be abejo gali pasinaudoti Baltarusijos ir Rusijos spec. tarnybos. Tačiau dabar problema yra tame, kad pabėgėlių ant ES valstybių sienos nebegaudo Baltarusijos pasieniečiai, policija ir muitininkai. Jų tarnybos užmerkia akis, ir dar daugiau – kai pabėgėliai bėga į mūsų pusę, jie meluoja, kad tų pabėgėlių jie nėra matę, yra grubiai užšluojami pėdsakai.
Kaip sakė Seimo narys, Baltarusijos pusė tiesiog nebendrauja. Tai rodo, kad provokacijos yra sąmoningos. Ir eina ne tik pabėgėliai, bet turbūt ir narkotikų, ir galimas daiktas – ginklų srautai“, – aiškino P. Vaitiekūnas.
Kalbama ne tik apie politinius pabėgėlius
Parlamentaras R. Lopata aiškino, kad sprendžiant šitą problemą norima pasitelkti modernias technologijas.
„Čia gerbiamas signataras kreipėsi, bet jau yra nuspręsta skirti 20 mln. eurų sienos aprūpinimui moderniomis technologijomis, taip pat yra paruošti planai logistikos prasme dėl bendradarbiavimo tarp pasienio, kariuomenės, kitų junginių, pats bendradarbiavimas jau vyksta“, – sakė R. Lopata.
Parlamentaras be kitų dalykų šios migrantų krizės metu įžvelgia ir režimo bandymą pasipelnyti.
„Nemaži pinigai skirti pervedimui per sieną. Dėl ginklų kontrabandos nesu tikras, bet dėl kitų kontrabandos rūšių, pavyzdžiui, tabako gaminių, o tai sudaro nemažą dalį Lukašenkos režimo biudžeto, iš tikrųjų tie bandymai yra akivaizdūs“, – sakė R. Lopata.
Pasak jo, iš to kyla dar vienas iššūkis – moderniomis priemonėmis aprūpinti muitinę.
Galvojant apie Baltarusiją reikia nepamiršti dviejų svarbių aspektų
Buvęs užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas kalbėjo, kad apskritai Baltarusijos lygtis neturi sprendimo, jeigu neįskaitysime Rusijos įtakos ir be baltarusių tautos balso.
„Turėtume suprasti, kad visus šituos labai pavojingus provokacinius žaidimus žaidžia ne pats A. Lukašenka. A. Lukašenka yra atidavęs suverenitetą ir tapęs antraplaniu veikėju Baltarusijoje.
Aišku, kad mūsų sankcijos nepakeis pačio A. Lukašenkos politikos, ir A. Lukašenka netaps legitimiu prezidentu. Mums reikia galvoti apie tai, kaip suvokti, sukurti pozityvią strategiją šitos situacijos atžvilgiu, nes pačios sankcijos nėra strategija“, – pabrėžė P. Vaitiekūnas.
Pašnekovas mano, kad provokacijos keisis, atsiras naujų provokacijų.
„Turime suderinti bausmių, atgrasymo, priemones su gynybos priemonėmis. Taip pat galvoti apie tai, kaip sumažinti nuostolius“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Astravo problema niekur nedingo
Šių įtampų kontekste savo svarbos neprarado ir Astravo atominės elektrinės problema.
„Kalbant apie Astravą, gyvybiškai svarbu yra susitarti trims Baltijos valstybėms. Be trijų Baltijos valstybių susitarimo galime situaciją tik pabloginti, ko ir siekia Kremlius“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Parlamentaras R. Lopata priminė, kad tie, kurie dabar daug kalba apie šitą problemą, mažai ką darė, kai buvo galima tą klausimą išspręsti.
„O dabar iš tikrųjų tai yra rusų rankomis manipuliuojami santykiai. Manau, kad tik Lietuvos vienašališki veiksmai (su EK pagalba) gali šitą reikalą išspręsti. Kitokio poveikio priemonių tiesiog nėra, nes latviai kol kas nelinksta susitarti“, – sakė R. Lopata.
Reikalingos atsako priemonės
Laidos pašnekovai buvo atsargūs su prognozėmis, ko dar gali imtis neprognozuojamas A. Lukašenkos režimas.
„Kalbant apie provokacijas, protingi žmonės sako, kad negalima provokuoti, ir lygiai taip pat negalima pasiduoti provokacijoms. Tačiau reikia atsiminti, kad kiekviena provokacija iš A. Lukašenkos, o tai reiškia iš Kremliaus pusės, yra egzaminas. Tai yra testas mums, ar mes reaguojame, ir kaip reaguojame, – ar mes pasitraukiame ir atlaisviname erdvę naujam puolimui. Todėl į kiekvieną provokaciją reikia atsakyti“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Juo nuomone, reikia tai daryti asimetriškai.
„Jeigu jie provokuoja mus, kaip dabar kalbame, praleisdami nelegalius migrantus ir skatindami narkotikų kontrabandą į ES šalis, mes turime įvedinėti asimetrinius atsakymus į šituos veiksmus, pavyzdžiui, įtraukdami daugiau režimo žmonių ir Baltarusijos įmonių į sankcijų sąrašus, galbūt įvesdami sektorines sankcijas, įšaldydami sąskaitas, keldami šituos klausimus JT ir kitose tarptautinėse organizacijose. Ir be abejo tribunolas Lukašenkai irgi yra pakankamai įtaigi asimetrinė priemonė prieš Lukašenkos provokacijas“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Kortos atsidūrė Putino rankose
Parlamentaras R. Lopata apgailestavo, kad Vakarai nepasiruošė tokio tipo iššūkiams iš anksto, tačiau jis neabejoja, kad yra skaičiuojama, kokie nuostoliai būtų patirti pritaikius sankcijas tarkime trąšų pramonei.
„ES mastu įvedėme skrydžių apribojimą baltarusių avialinijoms, ir dabar matome, kad veikiausiai jas bankrutuojančias išsipirks Rusija. Kitaip tariant, yra daug sudedamųjų dalių, apie kurias jau seniai reikėjo būti pagalvojus. Dabar mes eilinį kartą matome paveikslą, bet nežinome, kaip jį sudėlioti iki galo“, – sakė R. Lopata.
Seimo narys sakė negalįs prognozuoti, ko dar imsis A. Lukašenka.
„Jeigu mes kalbame, kad Lukašenkos režimas yra neprognozuojamas, tai į šitą klausimą negaliu atsakyti, nes jis iš tikrųjų yra neprognozuojamas. Iš to, kas matosi dabar, iš tikrųjų kortos atsidūrė Putino rankose. Sumanys šildyti santykius su Vakarais, jis bus tas tarpininkas, kuris arba pašalins Lukašenką, arba privers imituoti vieną arba kitą veiksmą, kurį Europa gali suprasti kaip susitaikymo ženklą.
Juolab, kad pati ES pasiūlė (be įvestų kai kurių sankcijų ir galvojimo apie platesnį sankcijų ratą) ir meduolį – 3 mlrd. eurų už žingsnius Baltarusijai demokratizuoti. Toks žaidimas dabar vyksta. Šiuo metu visi laukia J. Bideno ir V. Putino susitikimo, kas ten bus kalbama apie Baltarusiją, ar nebus kalbama“, – sakė R. Lopata.
Už Lukašenkos veiksmus atsakomybė tenka ir Kremliui
Buvęs užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas yra įsitikinęs, kad ne A. Lukašenka yra pagrindinis žaidėjas šitoje situacijoje.
„Pagrindinis žaidėjas yra Kremlius. Turime rimtai ruoštis informacinėms provokacijoms, provokacijoms energetikos srityje ir kibernetinėms atakoms, bandant nulaužti mūsų, visų pirma, interneto funkcionavimą, bandant įvesti chaosą valstybės institucijose, įmonėse, bankuose. Manau, kad tai yra labai realu.
Kaip ir sakė R. Lopata, reikia galvoti, kaip sumažinti nuostolius, perorientuoti arba kompensuoti nuostolius, kuriuos patirs mūsų įmonės dėl blokados. Tačiau neabejoju, kad atgrasymo priemonės turi būti naudojamos, nežiūrint į nuostolius. Nes, jeigu mes jų nenaudosime, tai besiplečianti agresija mums kainuos daugiau negu dabar panaudotos vienos ar kitos priemonės“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas.
Pašnekovo nuomone, už A. Lukašenkos režimo veiksmus atsakomybė tenka Kremliui.
„Tos sankcijos turi būti taikomos ir Kremliui, dėl to kad jis toleruoja ir skatina Lukašenkos provokacijas. Kaip ir sakiau, Baltarusijos lygtis būtų nepilna be Baltarusijos tautos. Reikia padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei, disidentams, opozicijai, nevyriausybinėms organizacijoms“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Pašnekovo nuomone, yra apmaudu, kad ES nesiima lyderystės šitais klausimais.
„Reiškia, mes turime kreiptis į kitus veikėjus, kad jie imtųsi daugiau iniciatyvos. Visų pirma, tai yra Amerikos buvimas regione. Bet reikia neužmiršti Ukrainos, Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių. Jeigu mes leisime įkalti pleištą tarp ES, tarp Lietuvos ir Ukrainos, tarp Lietuvos ir Lenkijos, tarp Lietuvos ir dviejų Baltijos valstybių, tai bus mūsų pralaimėjimas.
Vienas ar kitas stiprus konkretus projektas, kuriame sudalyvautų Amerika, Ukraina, Lenkija, Latvija, galėtų situaciją pakeisti iš esmės, tačiau reikia drąsos tokiems projektams“, – sakė P. Vaitiekūnas.
