Vyriausybės vadovės teigimu, Vyriausybė numatys papildomų lėšų valstybės sienos apsaugai – tam, kaip anksčiau buvo skelbta, per kelis metus būtų reikalingi iš viso 38 milijonai eurų.
„Bus numatytos papildomos lėšos. (…) Biudžetas techniškai vakar grįžo į Vyriausybė, tai Vyriausybė pateiks patikslintą biudžeto projektą Seimui kitą savaitę tam, kad jis galėtų būti priimtas birželio 22 d. ir ten papildomos lėšos bus numatytos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Dėl įtampos pasienyje pirmadienį posėdžiavo Nacionalinio saugumo komisija.
„Dalį papildomų lėšų jau Vidaus reikalų ministerija numatė, perskirstydama savo vidinius asignavimus. Taip pat buvo įvertinta ir tai, ką galima realistiškai atlikti per šiuos metus labai sparčiai dirbant – tam papildomos lėšos bus numatytos. Yra tam tikri sutarimai dėl veiksmų tarptautinėje erdvėje“, – pažymėjo premjerė I. Šimonytė.
VSAT: apgyvendinimo vietos Užsieniečių registracijos centre užpildytos
Kaip Delfi sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas pulkininkas Vidas Mačaitis, praėjusią parą, naktį pasienyje Ignalinos rajone buvo sulaikyti šeši Irako piliečiai – keturi suaugę asmenys, iš kurių dvi moterys ir du vyrai, bei du vaikai.
„Mes matome, kad nuo gegužės 25 dienos yra labai smarkiai padidėjęs nelegalių migrantų srautas. Jei mes per visus praėjusius metus turėjome 80 sulaikytų nelegalių migrantų, 2019 metais apie 40 jų buvo, o per šių metų laikotarpį turime apie 300. Tendencijos parodo, kad padaugėjo praktiškai keturis kartus“, – pasakojo pareigūnas.
Jau dabar, pasak V. Mačaičio, visos nelegalių migrantų apgyvendinimo vietos Užsieniečių registracijos centre Pabradėje yra užimtos. Atvykėlius planuojama įkurdinti kitur.
„Planuojame juos iš mūsų padalinių, kurie yra prie sienos, perkelti į Pasieniečių mokyklos bendrabutį. Tai būtų apie 35-40 asmenų papildomai. Užsieniečių registracijos centre šiai dienai yra 176, o padaliniuose prie sienos – 41. Tiesa, keturiems Baltarusijos piliečiams suteikta galimybė patiems pasirinkti, kur gyventi“, – pažymėjo pulkininkas.
Paklaustas, kad galėtų būti pradedamas naudoti karinis miestelis, V. Mačaitis teigė, kad tiksli data dar nėra žinoma, nes stebimi srautai, tačiau tam yra ruošiamasi.
„Jau diskusijos vyksta dėl logistinės paramos, mes jau patys rengiamės, su kariškiais sprendžiame, kaip būtų galima tai padaryti, nes, jeigu daugiau nei pusę vietų Pasieniečių mokykloje užimame, mes nebeturėsime vietos. Nebent kitose užkardose patalpinti“, – svarstė VSAT vado pavaduotojas.
Toks miestelis būtų įrengtas šalia Pabradėje esančio Užsieniečių migracijos centro.
„Jau mes logistiką, paruošiamuosius darbus pradėjome, dabar su kariškiais deriname techninius dalykus, nuo kada jie galėtų atvažiuoti ir pradėti darbus. Procesai vyksta“, – akcentavo V. Mačaitis.
Savarankiškai pasišalina nedaug nelegalių migrantų
Kaip pasakojo VSAT atstovas, savarankiškai iš Užsieniečių registracijos centro pasišalinančių nelegalių migrantų skaičiai nėra dideli.
„Pasišalinusių per praėjusią savaitę turime tik septynis Irako piliečius, kurių, deja, dar niekur nesulaikėme ir niekas dar jų negražino, bet manau, kad yra tik laiko klausimas, kada jie bus grąžinti iš kažkurios valstybės. Kadangi eina daugiausia šeimos, prašosi prieglobsčio, tai šeimos lieka Lietuvoje“, – pažymėjo pulkininkas.
V. Mačaičio teigimu, kitą savaitę VSAT vadas Rustamas Liubajevas vyksta susitikti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vadovybe. Jos pareigūnai liepos viduryje papildys šalies pasieniečių gretas Lietuvos– Baltarusijos sienos ruožuose.
„Dabar laive esu, mūsų jūrininkai savaitgalį keturiems mėnesiams išvyksta italams padėti su kateriu saugoti valstybės sieną. Tai vyksta toks abipusis apsikeitimas – ir mes vykstame kažkur kitur: štai sraigtasparniai Graikijoje padeda saugoti Graikijos-Turkijos sieną“, – paaiškino V. Mačaitis.
Atvykėlių tapatybę tikrina įvairios institucijos
Didžioji dalis atvykėlių neturi jokio asmens tapatybės dokumento, dėl to jų patikra, kaip pasakojo VSAT vado pavaduotojas, pareikalauja laiko ir kitų institucijų resursų. Vis dėlto informacijos apie tai, kad nelegalūs migrantai patys būtų susiję nusikalstamu pasauliu, nėra.
„Tikrai neturime tokios informacijos. Sunku yra patikrinti, daugelis neturi net asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bet visą laiką čia dirbame ne tik mes vieni, dirba kolegos iš Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovai. Yra glaudus bendradarbiavimas. Tokių grėsmių kol kas neįžvelgiame, bet neatmetame galimybės, kad taip gali būti“, – sakė V. Mačaitis.
Jis taip pat antrino anksčiau išsakytoms mintims, kad nelegalus migrantų gabenimas tikriausiai yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu.
„Niekada tokių srautų mes neturėjome – vien per savaitę atėjo 110, būtent po gegužės 25 dienos, to nėra buvę pas mus. Tikėtina, kad tai susiję. Vakar iš aukščiausių Baltarusijos pasieniečių vadovų gavome informaciją, kad jie nemato pažeidimų, nefiksuoja, nors kai sulaikėme Baltarusijos piliečius, jie iškart sureagavo ir paprašė juos sugrąžinti“, – pridūrė pareigūnas.
Kasčiūnas konsultuosis su kitomis šalimis: galbūt kai ką galima pritaikyti ir Lietuvoje
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi sakė, kad kariuomenės logistikos vienete Pabradėje būtų galima apgyvendinti maždaug 400 žmonių, o iš viso tokių vietų jau būtų 800.
„Tada judėtume link to, kad reikėtų bendradarbiauti su savivaldybėmis, jeigu visos vietos užsipildytų. Gal to ir nebus, sunku pasakyti, bet ruoštis, turėti planus reikia“, – pažymėjo parlamentaras.
Jis patikino, kad kriminogeninė šalies situacija kol kas nesikeičia, nelegalių migrantų srautai tam įtakos neturi.
„Galiu užtikrinti, kad kol kas nėra. Tai tik patvirtina, kad kriminogeninė situacija niekaip nesikeičia, visi jie yra sulaikomi, apgyvendinami, pradedamos procedūros“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas planuoja kalbėtis su kitų ES valstybių vadovais, kad jie pasidalintų savo patirtimi, sprendžiant nelegalių migrantų iššūkius.
„Planuoju susisiekti su Danijos kolega, pasikonsultuoti, kaip jie elgiasi dabar ir kaip elgėsi migracijos krizės laikotarpiu – galbūt gerus pavyzdžius, praktikas būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
