A. Bilotaitė, kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime, ES lygiu iškėlė klausimą dėl susidariusios padėties Baltarusijoje. Nuo praėjusių metų rugpjūčio dėl taikių protestų Baltarusijoje areštuota tūkstančiai žmonių, o nuo gruodžio mėnesio Baltarusija apribojo savo piliečių išvykimą iš šalies.
„Politinių kalinių Baltarusijoje skaičius auga beveik kasdien, o politinių oponentų persekiojimui naudojamos visos prieinamos priemonės. Vienas iš pavyzdžių – naikintuvo panaudojimas civilinio lėktuvo nuleidimui, siekiant areštuoti opozicijos aktyvistą. Tuo pačiu Baltarusijos režimas atvirai grasina užtvindyti Europą migrantais ir narkotikais. Jau matome, kad tai – ne vien žodžiai“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Neteisėtai atvykusių per sieną su Baltarusija skaičius nuosekliai auga – 2019 m. buvo 37, 2020 m. – 74, o 2021 m. – iki šios dienos jau 290 atvejų. Lyginant šių metų sausio – gegužės mėnesiais neteisėtų atvykimų skaičių su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, matyti, kad neteisėtų migrantų skaičius išaugo daugiau nei 30 kartų. Vien per pirmąją birželio savaitę neteisėtų Lietuvos–Baltarusijos sienos kirtimų buvo daugiau nei per 2019 ir 2020 m. kartu – ši tendencija kelia didelį susirūpinimą.
Ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad yra pagrindo manyti, jog neteisėtas migrantų gabenimas per Lietuvos ir Baltarusijos sieną vyksta su Baltarusijos pareigūnų žinia.
„Vakar kreipiausi ir į Europos Komisijos vidaus reikalų komisarę ir jos kuruojamas tarnybas, prašydama pagalbos ES išorės sienos saugumo užtikrinimui ir naujų migracijos kelių užkirtimui. Sutarėme, kad Europos Komisijos ir Lietuvos atsakingų institucijų ekspertai turi nedelsiant įvertinti ir pateikti poreikius, parengti planą ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas reikiamas finansavimas sienos apsaugos stiprinimui ir migracijos srautų valdymui“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
Diskusijos metu palaikymą Lietuvai išreiškė tiek komisarė Ylva Johansson, tiek ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, tiek kitos valstybės narės.
ES vidaus reikalų ministrų tarybos metu taip pat diskutuota ir dėl Europos Komisijos 2021 m. birželio 2 d. pristatytos Šengeno strategijos, sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime. Pastaruoju metu susidūrus su įvairiomis krizėmis ir iššūkiais, Europos Komisija siūlo stiprinti tris esmines sritis: efektyvią sienų apsaugą, priemones, kompensuojančias vidaus sienų kontrolės nebuvimą, ir gerą valdymą, įskaitant Šengeno vertinimo mechanizmo tobulinimą.
A. Bilotaitė kreipėsi į ES vidaus reikalų ministrus su prašymu palaikyti prieš daugiau nei trejus metus Lietuvos kartu su kitomis valstybėmis narėmis iškeltą iniciatyvą nustatyti bendruosius būtiniausius ES išorės sausumos sienų stebėjimo standartus. Siūloma įtraukti atitinkamas nuostatas dėl tokių standartų kūrimo į būsimą teisėkūros pasiūlymą dėl Šengeno sienų kodekso peržiūros, aiškiai apibrėžiant Komisijos, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) ir valstybių narių vaidmenį šiame procese.
„Esame įsitikinę, kad ES išorės sienų stebėjimo standartų sukūrimas prisidėtų prie stipresnės išorės sienų apsaugos, pagerintų migracijos valdymą ir padidintų bendrą saugumą Šengeno erdvėje“, – teigė A. Bilotaitė.
Susitikimo metu dėmesio skirta ir Europos Komisijos pasiūlytam reglamentui, kuriuo siekiama užtikrinti patikimą dirbtinio intelekto naudojimą. Pirmininkaujanti Portugalija apžvelgė siūlomo dirbtinio intelekto reglamentavimo galimą poveikį vidaus saugumo srities ir ypač teisėsaugos institucijų atžvilgiu ir su tuo susijusias rizikas bei iššūkius.
