„Metinis prezidento pranešimas turi tam tikrą struktūrą, bet visko į jį tikrai nesudėsi. Sakyčiau, pagrindiniai dalykai buvo: problemų apibendrinimas, situacijos Lietuvoje apibūdinimas, įvairių trūkumų akcentavimas, galų gale tam tikra perspektyva, ką reikėtų padaryti. Kalbant apie užsienio politiką, ko pasigedau, tai gilesnio požiūrio ir didesnio spektro. Nors ir buvo įvardinti pagrindiniai dalykai: NATO, ES, Lenkija, ir, aišku Baltarusijos problemos, bet labiau per žmogaus teisių prizmę. Čia reikėjo daugiau skirti, nes visgi prezidentas atsakingas už užsienio politiką“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo politologė.

Pasak jos, kalboje užkliuvo ir arši kritika Vyriausybei bei kitoms valdžios institucijoms.

„Atrodė, kad visi, visos valdžios institucijos kaltos, išskyrus prezidentą, kai pats prezidentas iš tikrųjų yra politinių institucijų sąveikos neatskiriama dalis. Labai daug kaltės buvo suversta Vyriausybei ir ko pasigedau, padėkojimo Vyriausybei, kad vis tik su pandemija buvo susidorota, nežiūrint to, kad galbūt klumpant, darant klaidas, bet bent dabar rezultatas matyti, ypač vertinant paskutinius susirgimų, mirčių duomenis“, – mano J. Novagrockienė.

Kalbant apie visuomenės susipriešinimą vertybiniais klausimais, J. Novagrockienės vertinimu, G. Nausėda nesugebėjo tapti vienytoju, kokiu žadėjo būti rinkimų kampanijos metu.

„Nors kalbama apie vienybę, santarvę, susitarimą, bet ir pats prezidentas palaikė labiau vieną pusę, o ne kitą. <…> Deja, tenka pripažinti, kad prezidentas nesugebėjo pakilti virš visų ir jo paties tradicinis požiūris į šeimą, pagarba šeimos tradicijoms, Bažnyčiai irgi daro įtaką. Jei tai būtų eilinis žmogus, tai būtų absoliučiai natūralu, bet jis yra Lietuvos prezidentas ir jis turi matyti absoliučiai visas socialines grupes, kokios jos gal bebūtų ir nepatrauklios jo pažiūrų žmogui“, – kalbėjo politologė.

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) politologo Lauro Bielinio teigimu, prezidento kalba pademonstravo, kad jis pakankamai adekvačiai suvokia situaciją ir savo galimybes politiniame lauke.

„Kalboje paminėta daug priešpriešos, konfliktinių situacijų, bet visa tai ir yra tai, ką turi kalbėti prezidentas metinėje kalboje. Tai yra kalba apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politikoje. Galbūt kiekvienas savo srityje nori, kad ten būtų pakalbėta daugiau, ką pasakė ir užsienio reikalų ministras.

Kalbant apie vidaus politiką, taip prezidentas yra sudėtinė sistemos dalis ir nori jis to ar nenori, jis dalyvauja tuose procesuose, jo indėlis taip pat egzistuoja. Bet mes turime nepamiršti, kad prezidentas šioje kalboje turi parodyti ne tai, kiek jis sugebėjo paveržti galią sau, kiek parodyti, kaip ta galia realizuojama bendrai, ar turime kažkokių problemų“, – aiškino L. Bielinis.

„Prezidentas parodė, kad pasitikėjimo krizės neišsprendę mes nepasieksime ir gerovės valstybės, nes kelias į ją susietas su visų piliečių veikla, jų gebėjimu prisiimti atsakomybę.

Jis dar kartą pabrėžė, kad partnerystės įstatymo priėmimas kliūna ne todėl, kad kažkas neatitinka įstatyminėje bazėje, jis nepraeina todėl, kad visuomenė, politinis laukas neišdiskutavo šios problemos. Ir todėl bet kokie bandymai dabar prastumti šitą įstatymą sukelia konfliktą“, – laidoje „Delfi diena“ sakė politologas.