Bet teisėsaugos pareigūnų persekiotos moters žaizdos neužgijo – Šalčininkų pasienio kontrolės poste (PKP) dirbanti Olga K. kreipėsi į teismą, prašydama jai ne tik išmokėti negauto atlyginimo sumą už laikotarpį, kai buvo nušalinta nuo pareigų, bet ir atlyginti advokato išlaidas bei priteisti neturtinę žalą.

Visa ši istorija prasidėjo dar prieš penkerius metus, kai VSAT Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnas sulaukė skambučio telefonu – pareigūnui paskambinęs neprisistatęs vyras pranešė, kad neseniai važiavo per Šalčininkų PKP ir už tarnybos pareigų neatlikimą Olgai K. davė 10 eurų kyšį. Nors buvo įkalbinėjamas oficialiai duoti parodymus, tačiau apie pinigų perdavimą pranešęs vairuotojas į kalbas nesileido, tik nurodė kupiūros, kurią davė pasienietei, numerius.

Imuniteto tarnybos pareigūnas į šį pranešimą sureagavo iš karto – nuvyko į Šalčininkų PKP ir atliko pasienietės Olgos K. apžiūrą. Kai moteris iš kišenės ištraukė pinigus, tarp jų buvo surasta ir 10 eurų kupiūra, kurios numeriai sutapo su tais, kuriuos buvo nurodęs vairuotojas.

Iš karto po šio įvykio Olga K. buvo sulaikyta, vėliau nušalinta nuo pareigų, jai taip pat skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nušalinimas nuo pareigų buvo tęsiamas pusę metų.

Su ikiteisminį tyrimą atliekančiais tyrėjais Olga K. atsisakė bendradarbiauti – pasinaudojo įstatyme numatyta teise neduoti parodymų. Nors ir dėjo dideles pastangas, bet tyrimą dėl kyšininkavimo atliekantiems pareigūnams taip ir nepavyko surasti vairuotojo, kuris Imuniteto tarnybos pareigūnui pranešė apie pinigų perdavimą vyresniajai pasienietei.

Pritrūkus kaltės įrodymų, Vilniaus apygardos prokuratūra beveik metus vykusį ikiteisminį tyrimą nutarė nutraukti, nes nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamosios Olgos K. kaltę. Bet pasienietė su tokiu prokuroro nutarimu nesutiko ir jį apskundė teismui prašydama ją reabilituoti – esą ji kyšio nepaėmė, o 10 eurų kupiūrą rado posto teritorijoje ir įsidėjo į kišenę, nors apie tai turėjo pranešti savo vadovui.

Foto: VSAT

Teismas pasienietės skundą patenkino ir prokurorams, atlikusiems papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, beliko konstatuoti, kad Olga K. nepadarė jokio nusikaltimo. Šis nutarimas buvo pagrindas pasienietei iškelti bylą Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSAT, Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo ministerijai.

Bylą valstybei iškėlusi pasienietė pažymėjo, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

Olga K. teigė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, be to, ji esą neteisėtai buvo sulaikyta ir jai neteisėtai atlikta asmens krata, kurią galėjo atlikti tik tos pačios lyties asmuo.

„Skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebuvo įvardytos ar įvertintos jokios konkrečios aplinkybės, susijusios su mano asmeniu, siekiant nustatyti būtinumą taikyti šią kardomąją priemonę, o tik formaliai nurodytas tikslas – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese“, – ieškinyje teigė pasienietė.

Ji pažymėjo, kad neturėjo techninių galimybių sunaikinti kokius nors duomenis apie vykstančius per valstybės sieną asmenis ar vaizdo įrašus, o ikiteisminis tyrimas truko nepagrįstai ilgai.

Prašydama priteisti patirtą žalą pasienietė nurodė, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu ji negavo 3 tūkst. 450 Eur darbo užmokesčio, todėl prašė šią sumą su delspinigiais priteisti. Be to, ji nurodė, kad advokatui buvo sumokėjusi 2 tūkst. Eur bei patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 tūkst. Eur.

„Ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstas, pažeista mano teisė į įmanomai trumpiausią procesą, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos ir nepateisinamos, jos pernelyg suvaržė mano teises, aš patyriau dvasinių išgyvenimų dėl šeimos, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, taip pat sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.“, – teigė Olga K.

Su pasienietės ieškiniu valstybei atstovaujančios institucijos nesutiko ir prašė jį atmesti. Anot VSAT, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, jog Olga K. savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Tarnybos pareigūnų etikos kodekso nuostatas, todėl jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Generalinės prokuratūros prokurorai pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl kyšio paėmimo buvo pradėtas „esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad buvo padaryta nusikalstama veika“.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes (kas telefonu pareigūnui pranešė apie galimą nusikaltimą), be to, veikos aplinkybes buvo galima išsiaiškinti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą; pasienietė buvo laikinai sulaikyta, nes užklupta daranti nusikalstamą veiką, be to, iš karto po gauto pranešimo apie veiką paleista nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto laikino sulaikymo termino, – pabrėžė prokurorai. – Kratos metu buvo paimtas tik Olgos K. tarnybinis pažymėjimas, kurį ji pati pateikė savanoriškai; moteris nebuvo apieškota, nebuvo atlikta jokių veiksmų, žeminančių jos asmenį.“

Pasak prokurorų, kyšio paėmimu įtarta pareigūnė nepateikė įrodymų, kad dėl jai skirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti ji būtų patyrusi realių judėjimo suvaržymų.

„Vos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų, pasienietės nušalinimas nuo pareigų buvo būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užkirsti įtariamajai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, juolab kad ši priemonė taikyta ne ilgiau kaip šešis mėnesius, be to, iš jos nebuvo atimta galimybė dirbti kitą darbą“, – prokurorai pabrėžė, kad tyrimo metu atlikta daug veiksmų, todėl jo trukmė negali būti vertinama kaip nepateisinamai ilga.

Panašios pozicijos laikėsi ir Teisingumo ministerija, iš kuriai priklausančio fondo yra atlyginama neteisėtais pareigūnų veiksmais padaryta žala.

„Baudžiamasis nusižengimas, kuriuo buvo įtarta Olga K., tiesiogiai susijęs su jos tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, todėl nušalinimas nuo pareigų buvo proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti“, – ministerijos teisininkų teigimu, pasienietė nebuvo nuteista, suimta ar įkalinta, jai taikyta minimaliai varžanti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Anot Teisingumo ministerijos, Olga K. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo: „Baudžiamojo proceso metu ji teigė 10 Eur kupiūrą radusi posto teritorijoje ir pinigus paėmė, apie radinį nepranešė savo vadovui; už tokį poelgį, nesuderinamą su tarnybinėmis pareigomis, jai taikyta drausminė atsakomybė; nesant šių Olgos K. veiksmų, prieš ją nebūtų pradėtas baudžiamasis procesas.“

Vilniaus apygardos teismas laikėsi kitokios pozicijos – kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pasienietę reabilituojančiu pagrindu, todėl jai turi būti atlygintos jos patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė realizuodama teisę gindama savo teises turėti advokatą.

Teisėjos Jelenos Šiškinos pirmininkaujama teisėjų kolegija, aiškindama, ar pagrįstai Olgos K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodė, kad tyrimui pradėti surinkti duomenys turi būti pakankami tiek, jog jų pakaktų objektyviam stebėtojui spręsti, kad yra daroma nusikalstama veika.

Pasak teismo, Varėnos rinktinės imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad jam į mobilųjį telefoną paskambino vyras, kuris atsisakė prisistatyti, atsisakė oficialiai duoti parodymus ir pareiškė norą likti anonimas.

Foto: DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

„Šis žmogus teigė, jog pasienio pareigūnė iš jo reikalavo kyšio, kad jis buvo priverstas duoti jai 10 Eur kyšį, bei padiktavo duotos kupiūros seriją ir numerį“, – cituodamas pareigūno tarnybinį pranešimą teismas taip pat nurodė, kad jis iš karto atvyko į pasienio postą ir apie gautą pranešimą papasakojo Olgai K., paprašė iš kišenės ištraukti ten esančius daiktus. – Olga K. iš kišenės išėmė saują pinigų ir padėjo ant stalo; pareigūnas apžiūrėjo pinigus ir nustatė, kad 10 Eur kupiūra atitinka anonimo nurodytą numerį; tada jis paėmė pinigus ir informavo apie įvykį policijos pareigūnus.“

Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad Imuniteto poskyrio pareigūno „tarnybinis pranešimas yra išvestinio pobūdžio, nes pagrindinis informacijos šaltinis buvo anoniminis pranešimas telefonu.“

„Nei iki ikiteisminio tyrimo pradžios, nei pradėjus ikiteisminį tyrimą anoniminio pranešėjo asmenybė nustatyta nebuvo“, – teismo teigimu, taip pat nenustatyta, už kokį Olgos K. teisėtą ar neteisėtą veiksmą ar neveikimą vykdant įgaliojimus buvo perduotas galimas kyšis.

Anot teisėjų, anoniminis pranešimas negali būti laikomas objektyviu, patikimu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu kyšininkavimo faktą.

Be to, kaip akcentavo teisėjai, ikiteisminio tyrimo duomenis patikrinęs teismas buvo suabejojęs, ar tikrai Imuniteto poskyrio pareigūnas žinojo 10 Eur kupiūros serijinį numerį, be to, pinigų išėmimo protokolas Šalčininkų PKP rašytas nebuvo, pinigai išimti be kviestinių asmenų.

„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant bent preliminariai pagrįstų objektyvių duomenų, kad Olgai K. buvo kaip kyšis perduoti pinigai, kad pinigus perdavė tam tikras asmuo, nebuvo nurodyta, už kokį konkretų veiksmą ar neveikimą kyšis perduotas“, – teisėjos J. Šiškinos pirmininkaujama teisėjų kolegija pabrėžė, kad nėra požymių, pagal kuriuos objektyviam stebėtojui susidarytų nuomonė, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką.

„Vien anoniminis skambutis negali būti pagrindas pradėti prieš asmenį ikiteisminį tyrimą, o Imuniteto poskyrio pareigūno parodymai ne tik vertinami kaip išvestiniai iš anonimiškai gauto pranešimo, bet ir nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, kad jų pagrindu būtų galima įtarti, jog buvo padaryta nusikalstama veika“, – akcentavo Vilniaus apygardos teismas.

Pasak teisėjų, pradedant ikiteisminį tyrimą jokios reikšmingos aplinkybės, jokie konkretūs objektyvūs duomenys, rodantys nusikalstamos veikos požymius, nebuvo patikrinti ir užfiksuoti, todėl ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas.

„Akivaizdu, kad Olgos K., kaip pareigūnės, atliekamos funkcijos yra socialiai svarbios ir susijusios su viešosios tvarkos palaikymu (valstybės sienos apsauga, pasienio kontrole ir valstybės pareigūno tarnybinių funkcijų vykdymu), tačiau vien tai nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmų nesant bent preliminariai pakankamai pagrįsto pagrindo“, – nurodė teismas.

Foto: DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Pasak teisėjų, kadangi konstatuota, kad nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, visi kiti ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai pasienietės atžvilgiu taip pat laikomi neteisėtais – tiek laikinas sulaikymas, krata, nušalinimas nuo pareigų, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir t. t.

Teisėjų teigimu, šioje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu Olga K. atsisakė duoti parodymus: „Įtariamojo (kaltinamojo) teisė atsisakyti duoti parodymus – tai konstitucinės garantijos, draudžiančios versti duoti parodymus prieš save, įgyvendinimo forma, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą sprendžiant teisingumo klausimus.“

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad pasienietė „dėl neteisėtai jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, laikino nušalinimo, kratos ir kitų ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.“ Nors Olga K. savo patirtus dvasinius išgyvenimus buvo įvertinusi 5 tūkst. Eur, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ji nebuvo suimta, nebuvo atleista iš pareigų po laikino nušalinimo, nusprendė, jog 1 tūkst. Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas patirtai žalai.

Be to, jai taip pat buvo priteistas 3 tūkst. 450 Eur negauto darbo užmokesčio, 298 Eur delspinigių, 2 tūkst. Eur išlaidų už advokato pagalbą. Nuo visos teisme priteistos 6 749 Eur sumos valstybė taip pat privalės sumokėti palūkanas, kurios bus skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.