„Aš turiu tokią nepopuliarią teoriją, kuri nepatinka niekam, kad Laisvės partijos tikroji rinkimų kampanijos sėkmė prasidėjo nuo to, kai Ramūnas Karbauskis nusprendė atimti Lukiškių aikštę iš miesto ir daryti ten tai, ką pats sugalvoja. Dabar tai, kad vyksta su partneryste Laisvės partijai yra didžiulis laimėjimas“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ kalbėjo jis.

Pasak M. Katkaus, tokia situacija palanki ir išpopuliarėti ir radikaliems personažams.

„Lygiai taip pat didžiulis laimėjimas visokiems keistiems personažams kaip Celofanas arba politinių ambicijų neslepiantis Artūras Orlauskas. Jie kalba tai, ką paskui pradeda kartoti rimtos parlamentinės partijos ir dėmesys jiems didėja. Kam yra blogai? Visų pirma konservatoriams, kurie nesugeba argumentuoti, kad konservatyvios vertybės, pagarba šeimai, tradicija yra viena, bet čia sąmokslo teorijų skleidimas. Blogiausia yra nuosaikioms jėgoms“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Mykolas Katkus

Tuo metu Vilniaus Universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras pabrėžia, kad tarp šių konkuruojančių pusių nereikėtų dėti lygybės ženklo.

„Nesutinku, kai dedamas ženklas tarp šių jėgų, nes Laisvės partija vykdo savo rinkiminius pažadus, kad į Lietuvą ateitų žmogaus teisių samprata, kaip ji suprantama visame pasaulyje“, – teigė profesorius.

„Tik manau, kad netikėtai [Partnerystės įstatymas] negavo pakankamai paramos iš kai kurių kitų partijų, ypač socialdemokratų. Vakaruose mes niekam nepaaiškintume, kad socialdemokratai išduoda žmogaus teisių principus. <...> Svarbu, ar Lietuva su savo vertybėmis artėja prie to, kur jau yra de jure – prie ES, ar nusprendžia eiti į šoną Lenkijos ir Vengrijos keliu. Manau apie tai vyksta idėjų karas ir rezultatas man nėra labai aiškus“, – pridūrė jis.

Neįtikino argumentai neišduoti leidimo mitingui

D. Pūras laidoje taip pat sakė, kad jo neįtikino Vilniaus miesto savivaldybės argumentai neišduoti leidimo naujam trijų dienų „Šeimos gynimo maršo“ mitingui.

„Jei iš tikrųjų sprendimas yra neduoti leidimo, tai reikia labai rimtų argumentų. Manęs neįtikino tie argumentai. Galbūt teisingesnis kelias būtų leisti taip vykdyti tuos renginius, kad visa tai atitiktų įstatymus, bet dar svarbesnis dalykas yra, kad ne tik politikai, bet ir elitas atsiribotų nuo šito judėjimo ir mes pamatytume, kad ne toks jis gausus, kaip bando suvaidinti“, – kalbėjo profesorius.

Jo nuomone, šiuo metu vyksta svarbus procesas, kai šios jėgos tikrina, kiek toli gali nueiti: „Jau kelios nuolaidos joms buvo padarytos. Labai jau atlaidžiai žiūrima į įvairius neapykantos pasisakymus. Tada demokratija papuola į tokią situaciją, kad kaip bedarysi, bus blogai. Jei juos stabdysi, jie to ir laukia, o jei nestabdysi, vėl negerai. Su tokiom provokacijom reikia elgtis labai išmintingai.“
Pasak D. Pūro tai, kokią žinią skleidžia minėto mitingo organizatoriai, neturi nieko bendro su konservatyvumu.

Dainius Pūras

„Įdomiausia, kad eskaluojama tokia sąmokslo teorija, kad visos iš Vakarų ir Šiaurės ateinančios vertybės yra supuvusios. Įdomu, kodėl mūsų saugumo tarnybos, kurios taip aktyviai fiksuoja išpuolius prieš vakcinas, visiškai užsimerkia prieš šitą sąmokslo teoriją, kuri žinom, iš kokių valstybių ateina. Šitą darbotvarkę per paskutinius 12 metų labai ilgai ir kantriai stūmė Kinija ir Rusija – visai ne Vatikano nuopelnas, kad atsirado šita, sakyčiau, labai prastai sukonstruota darbotvarkė, pagal kurią šitas judėjimas ir gina tas šeimas, tik negali paaiškinti nuo ko. Čia nieko bendro neturi nei su kairumu, nei su konservatyvumu. Kas surašyta jų deklaracijoje, viskas atvirkščiai nei Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai“, – aiškino D. Pūras.

M. Katkaus nuomone, prie gilėjančio visuomenės susipriešinimo prisidėjo ir per pandemiją ir suprastėjusi žmonių psichologinė būklė, ir kai kurių politikų elgesys.

„Žmonės ieško būdų, kaip išlieti savo nepasitenkinimą, negatyvią energiją, kuri susikaupė ypač per antrą karantiną, kuris buvo labai ilgas ir komplikuotas. Radikalėjimas socialiniuose tinkluose sutapo su tuo, kad labai daug žmonių pirmą kartą įsijungė ir pasižiūrėjo, ką rašo įvairūs lyderiai, politikai“, – sakė komunikacijos ekspertas.

„Paprastai į tuos judėjimus niekas iš rimtų politikų nekreipia dėmesio, bet dabar opozicijoje esantys politikai nusprendžia, kad jiems tai puikus būdas kovoti su dešiniąja dauguma, prezidentas nusprendžia, kad jam tai geras ginklas pažaboti neseniai laimėjusią rinkimus daugumą, ir jie pradeda teikti savo paramą. Turim tokią situaciją, kad į tuos žmones gal per daug niekas ir nebūtų reagavę, bet kada jie gauna palaikymą iš R. Karbauskio, Gitano Nausėdos, tampa patys sau svarbūs ir tai turi kitą efektą, kad policija tuos visus aspektus pradeda traktuoti labai atlaidžiai“, – laidoje „Iš esmės“ kalbėjo jis.