Galiausiai G. Landsbergis neslepia, kad metiniame pranešime trūko dėmesio užsienio politikai, o G. Nausėdos pasiūlymai dėl referendumų organizavimo – nebūtinai yra valstybei naudingi.
„Anuomet opozicijoje buvę dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai skųsdavosi, kad jų balso negirdi, kad įstatymų projektai ignoruojami arba marinami stalčiuose. Šiandien matau, kad mėginama daryti tą patį. Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos — opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje“, – metiniame pranešime sakė G. Nausėda.
Pasak G. Landsbergio, žvelgiant iš jo perspektyvos, situacija yra kiek kitokia.
„Aš gal ne taip matyčiau. Man atrodo, kad tai, ką matau praktikoje, kaip tik daug opozicijos projektų yra praleidžiama į pateikimą ir jie praeina. Vėliau bandoma juos jungti komitetuose. Man atrodo, kad atmosfera yra šiek tiek kitokia“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Kartu G. Landsbergis pažymėjo nesutinkąs ir su pozicija, kad būtent valdantieji vengė diskusijų dėl Partnerystės įstatymo. Tuo tarpu prezidentas metiniame pranešime teigė, kad šiuo klausimu oponuojančios pusės nesiekia kompromiso.
„Veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą”, – sakė G. Nausėda.
Tai, kad šis įstatymas nepraėjo pateikimo stadijos, G. Landsbergio įsitikinimu, kaip tik rodo, jog būtent opozicija, o ne valdančioji dauguma, atsisako jautrius klausimus spręsti kompromiso būdu.
„Kompromisas, ko gero, yra siekiamas pateikus įstatymo projektą. Dažniausiai yra toks kelias, kai yra pateikiamas įstatymo projektas, tada svarstymo stadijoje bandoma suderinti ir užsitikrinti palaikymą. Dabar net nebuvo praleista per pateikimą. Nežinau kokio dar kompromiso galima ieškoti pateikime. Akivaizdu, kad tam tikros pusės, tam tikri politikai, tiesiog nenori, kad iš viso ši diskusija vyktų, ir jie parodė, kad diskusija negali vykti“, – teigė konservatorių partijos pirmininkas.
Atsargiai vertina G. Nausėdos pasiūlymus dėl referendumų organizavimo
Skeptiškai G. Landsbergis atsiliepė ir apie prezidento metiniame pranešime išsakytus raginimus sudaryti „Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume”.
G. Landsbergio teigimu, šiame pasiūlyme esama nemažai rizikų.
„Ar gali būti daugiau referendumų? Gal ir gali. Sunku pasakyti. Buvo referendumas dėl atominės energijos. Žmonės balsavo, kad nereikia to daryti ir dabar mes turime Astravą, kuris atsirado iš esmės po to referendumo, nes Rusijos įmonė nusprendė per Baltarusiją į Lietuvą eksportuoti elektros energiją, nes Lietuva negamina savo. Ar tai teisingas referendumas? Ar žmonės buvo įsigilinę? Ar numatė visas pasekmes? Sunku man pasakyti“, – teigė G. Landsbergis.
„Jei mes paklausime žmonių, ar reikia Lietuvoje panaikinti PVM. Turbūt žmonės sakytų, kad gal ir neblogai, jei jis būtų mažesnis“, – sakė jis kartu suponuodamas, kad tokie sprendimai vargu ar duotų naudos valstybei.
Pasigedo dėmesio užsienio politikai, atmetė kritiką dėl „tiesos monopolio“
Nors prezidento pranešime išsakytas tezes apie Lietuvoje įsitvirtinusią „Tiesos ministeriją“ ir „tiesos monopolį“ opozicijos atstovai jau ėmė klijuoti konservatorių partijai, jos lyderis teigė nemanąs, kad ši frazė buvo taikyta būtent jiems.
„Man sakė, kad čia apie Andrių Tapiną“, – juokaudamas sakė užsienio reikalų ministras, galiausiai neslėpdamas, kad prezidento pranešime pasigedo daugiau dėmesio užsienio politikai.
„Gal mažokai dėmesio užsienio politikai. Bet čia gal dėl to, kad man profesiškai, daugiau iš mano kasdienybės norėtųsi daugiau dėmesio matyti tam. Matyt, prioritetai kitaip dėliojasi“, – sakė G. Landsbergis.
