Metinį G. Nausėdos pranešimą ekspertai antradienį įvertino laidoje „Delfi tema“.
Pranešimas nebuvo išskirtinis
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės, politologės Rimos Urbonaitės teigimu, pastaroji metinė prezidento kalba nedaug skyrėsi nuo pirmosios ir staigmenų joje nebuvo.
„Nebuvo tezių arba pareiškimų šioje kalboje, kas būtų labai nustebinę. Dar prieš kalbą šiandien ryte teko šiek tiek prognozuoti, kokių temų, problemų akcentavimo galima tikėtis. Iš esmės jos visos buvo vienaip ar kitaip pajudintos – pandemija, socialinė atskirtis, neįgaliųjų klausimai, su kuriais paskutiniu metu prezidentas ir jo žmona Diana Nausėdiene dirbo nemažai“, – sakė R. Urbonaitė.
Jai antrino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Strūktūros, tematikos, retorikos prasme šis metinis pranešimas panašus į praėjusį – neišvengiamai pradėta nuo pandemijos krizės valdymo reikalų, tam skirta nemažai dėmesio. Bendrai kalbant, daugiausia dėmesio skirta šalies vidaus reikalams – politiniams, ekonominiams, socialiniams“, – kalbėjo ekspertas.
Aiškus signalas, ką prezidentas mano apie valdančiuosius
Metiniame prezidento pranešime buvo išskirta kritika dėl „ligos“, kurios nesugebama išgydyti – galios žaidimų, taip pat buvo kalbėta apie įstatymų projektų marinimą, cinizmą, aroganciją, sprendimų priėmimo permetimą savivaldai bei „pretenzijas į tiesos monopolį.“
R. Urbonaitės teigimu, tokie prezidento žodžiai aiškiai rodo, kad jo santykiai su valdančiaisiais konservatoriais vystosi ne pačia geriausia kryptimi.
„Prezidentas ne kartą vartojo išsireiškimus, kad įsigali galios žaidimai, (…) kalbėjo apie meilės tėvynei monopolį, kas, akivaizdu, irgi yra konservatoriams į jų daržą mestas akmenukas. Kalbėta ir apie tai, kad valdantieji dabar atmeta kitų pasiūlymus, nes tie pasiūlymai yra „ne tų“, nors, beje, visiškai tą patį prezidentas kalbėjo ir prieš metus, čia tik pakartojo savo mintis“, – sakė MRU politologė.
Šalies vadovo kalba, pasak jo, nerodo tendencijų, kuriomis būtų galima tikėtis efektyvesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo.
„Prezidentas, daug kalbėdamas apie tai, kad nereikia skirstyti žmonių, kad reikia visus girdėti, įsiklausyti, man atrodo, pats paradoksaliai ne visai suprato, kad net šioje kalboje jis bandė paskirstyti, kad vieni yra blogesni, kiti geresni. (…) Prezidentui visada atrodo sunku padėti ant svarstyklių lygiai abi puses ir atstovauti abiem pusėms“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Nors metiniame G. Nausėdos pranešime nebuvo įvardintos konkrečios pavardės, kam skiriama kritika, vis dėlto, anot R. Vilpišausko, netiesioginių kritikos adresatų galima įžvelgti.
„Galima nuspėti, kad, akcentuojant savivaldybių lyderystę, iniciatyvumą, taip lyg ir netiesiogiai kritikuojama Sveikatos apsaugos ministerija. Yra tam tikra kritika šiai Vyriausybei apskritai dėl tam tikrų karantino taisyklių taikymo kultūros įstaigų atžvilgiu. Kritika reiškiama ir dėl to, kad mokiniai ilgai negalėjo grįžti į įprastą mokymosi klasėse būdą“, – atkreipė dėmesį VU TSPMI profesorius.
Taip pat, anot R. Vilpišausko, prezidentas savo pranešime kalbėjo tarsi esantis aukščiau visų kitų politinių žaidėjų.
„Kaip ir įprasta Lietuvoje, yra kalbama tarsi pakilus virs politinių partijų – virš pozicijos ir opozicijos, itin pabrėžiama ta skirtis tarp pozicijos ir opozicijos, kad ji dažnai lemia iniciatyvas Seime ar artėjantys rinkimai tampa svarbūs, nors pats prezidentas irgi yra politinis veikėjas. Jam taip pat artėjanti kadencijos pabaiga veikiausiai bus nemažiau svarbi nei Seimo nariams“, – akcentavo politikos ekspertas.
Kas liko nepasakyta: praleido progą paraginti skiepytis ir paaiškinti savo poziciją
Šalies vadovas antradienį parlamente pasisakė ir apie plačiai paskutiniu metu aptarinėjamą partnerystę. Jis teigė, kad oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, didina takoskyras ir pakartojo, kad šį klausimą būtina teisiškai sureguliuoti.
Vis dėlto tokie prezidento žodžiai, R. Urbonaitės teigimu, neneša jokios naujos ir aiškios žinios.
„Labiau takoskyras didina prezidentas, kai sudalyvauja, nors ir netiesiogiai, tam tikruose renginiuose. Man atrodo, kad čia yra aiškios žinutės ir prezidento pasirinkimai“, – komentavo politologė.
Ji taip pat akcentavo, kad G. Nausėda nepasinaudojo proga paaiškinti savo poziciją dėl partnerystės ir sudėlioti visus galutinius taškus.
„Prezidentas tikrai nepasinaudojo ta proga. Man atrodo, kad tai yra bandymas išlikti neutraliu arba neužimti labai aiškios pozicijos ten, kur nėra naudinga tą poziciją užimti“, – teigė R. Urbonaitė.
Tiek ji, tiek R. Vilpišauskas pastebėjo, kad šalies vadovas, skaitydamas metinę kalbą, nepasinaudojo ir proga dar kartą paraginti visuomenę skiepytis – jis kalbėjo tik apie savo anksčiau deklaruotą tikslą ir kad už mėnesio galėsime įvertinti, ar pavyks paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
„Aš tik noriu paklausti jau retoriškai – juk dabar yra klausimas, kaip atvesti žmones iki skiepijimo centrų, čia yra problema – nevyksta iš esmės žmonių pritraukimas ir prezidentas savo pranešime, beje, visiškai nepasinaudojo proga dar kartą žmones paraginti eiti skiepytis, nors jau mažėja srautai. Jis save gina, bet nemato savęs kaip svarbaus veikėjo tame – lyg ir vėl virš kažko“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
R. Vilpišauskas pastebėjo, kad kai kurios temos šalies vadovų pranešime vis atkartojamos – viešųjų pirkimų reglamentavimo problemos ar švietimo reformų klausimai.
„Kalbant apie švietimą, išskyrus kai kuriuos ikimokyklinio ugdymo klausimus, man trūksta konkretesnės prezidento Nausėdos pozicijos. Jis remia rengiamą partijų susitarimą dėl švietimo politikos ir reformų, bet ką konkrečiai jis siūlo tam, kad gerėtų kokybė šioje srityje ir mokinių, studentų pasiekimai – mažai buvo kas pasakyta“, – sakė VU TSPMI profesorius.
Jo teigimu, G. Nausėda galėjo pasisakyti ir apie kitą visuomenei svarbų klausimą – mokinių testavimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Konkretumo R. Vilpišauskas pasigedo ir prezidento kalbos dalyje apie mokesčius bei mokestines lengvatas.
„Tam tikrose vietose konkretumo trūksta. Tarp jo išskirtų trijų iniciatyvų viena yra tiesioginių mero rinkimų išsaugojimas, bet vėl lieka neaišku, kaip jis žiūri į tuos nesutarimus, kurie dabar matomi Seime dėl to, kaip konkrečiai (turi atrodyti – aut.p.) ta nauja, pakoreguota tiesioginių mero rinkimų tvarka, jų įgaliojimai, jų kadencijų ribojimas ar neribojimas – kaip konkrečiai šiuos klausimus jis pats mato, kaip siūlytų juos reglamentuoti. Tai liko neaišku“, – tęsė profesorius.
Kalbėjo apie referendumų inicijavimą
Prezidentas pranešime taip pat pasisakė ir apie referendumus. Jo teigimu, reikia pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu. Taip pat akcentuota, jog „nedovanotina“, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas.
R. Urbonaitės nuomone, taip pasisakydamas apie referendumus, prezidentas gali pasiųsti žinutę apie savo paties poziciją kai kuriais klausimais.
„Jei sudedame prieš tai pasakytus žodžius ir teiginius apie šeimos svarbą, partnerystę, aš leisčiau (svarstyti – aut.p.), ar prezidentas tikrai negalvoja, kad kai kurie klausimai turi būti sprendžiami referendumu, o tai reiškia, kad galima pabandyti truputėlį palengvinti referendumo organizavimo patį klausimą – galbūt ir tokia yra intencija.
Tačiau labai sunku pasakyti iki galo, ką prezidentas kartai nori pasakyti, nes ir šioje kalboje buvo frazių, kurias tu gali skaityti kelis kartus, o jos yra sunkiai suvokiamos“, – pažymėjo politologė.
Noras pabrėžti savo vaidmenį užsienio politikoje
R. Vilpišauskas, vertindamas šalies vadovo kalbos dalį apie užsienio politiką, atkreipė dėmesį, kad prezidentas nori pabrėžti savo vaidmenį – ne kartą kalboje buvo priminta apie dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje, ketinimus, kalbantis su NATO partneriais.
„Prieš metus jis džiaugėsi atnaujintu dialogu su Baltarusija, lipdamas ant to paties grėblio, kaip ir Dalia Grybauskaitė pirmos kadencijos pradžioje. Dabar jau, panašu, ir jis pats, ir daugelio kitų ES šalių vadovai įsitikino, kad su šiuo režimu ir Aliaksandru Lukašenka dialogas neįmanomas, ir reikia visai kitokio pobūdžio priemonių paketo. Tai atsispindėjo“, – pažymėjo VU TSPMI profesorius.
Pranešime išdėstyti akcentai Rytų partnerystei, pasak R. Vilpišausko, jau yra tapę tradiciniai.
„Prezidentas nepamiršo paminėti ir savo indelio strateginių santykių aukščiausiame politiniame lygyje su Lenkija atkūrimo, gal kiek pervertindamas savo asmeninį indelį, bet tai atspindi ir jo rinkiminės kampanijos metu deklaruotus ketinimus“, – kalbėjo jis.
„Čia jis yra nuoseklus, bet, kaip ir D. Grybauskaitė, linkęs akcentuoti savo indelį į Lietuvai naudingus sprendimus, nepastebėti arba nutylėti struktūrinius pokyčius, kurie vyksta už Lietuvos ribų tarptautinėje arenoje, bet galbūt taip daroma dėl to, jog manoma, kad daugeliui Lietuvoje nelabai įdomūs užsienio politikos klausimai, todėl jie paprastai ir lieka antroje vietoje“, – pridūrė R. Vilpišauskas.
Vertinimu pasidalino ir Jastramskis
Savo G. Nausėdos kalbos vertinimą feisbuke išsakė ir VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis. Jis sutiko su Delfi pasidalinti savo analize.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į prezidento kalboje išskirtus kantrią visuomenę ir klumpančius politikus.
„Padėkota žmonėms, ekspertams, savivaldai – tačiau ne vyriausybei (bet kuriai). Dar daugiau, pranešime silpnai atskirtos Skvernelio ir Šimonytės vyriausybės, valdančiosios daugumos – tai tampa beveidžiais „politikais“. Pasirodo, ne konkretūs žmonės, partijos, daugumos bandė priimti prezidento vetuotus įstatymus dėl verslinės žvejybos, privalomo seniūnijų steigimo (abu pranešime akcentuoti atvejai – iš buvusio Seimo). Dabartinė dauguma minima dažniausiai tada, kai norima parodyti, kad iš opozicijos tapusi valdžia, ji elgiasi taip pat.
Nacionalinės valdžios ir partijų vainojimas nėra Nausėdos išrastas žanras metiniame pranešime. Kita vertus, partijų institutui tiesiogiai daug nekliuvo“, – rašė M. Jastramskis.
Jo teigimu, G. Nausėdos kalbos užsienio politikos dalis buvo stipri.
„Nausėda nevynioja į vatą ir priskiria Lukašenką prie diktatorių, kurie įsijaučia „į teroristų vaidmenį“. Priminimas, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą. Reikia stabdyti Rusijos ekspansiją. Gynybai skiriama BVP dalis – 2,5 procentai nuo 2030 metų. Lietuvoje nuolat reikia JAV rotacinių pajėgų. Galiausiai, grįžta Lietuvos užsienio politikos pretenzija būti lydere ES Rytų partnerystėje.
Tai gali atrodyti savaime suprantama, bet visuomenės nuomonė toli gražu ne tokia vieninga – ir čia gerai, kad turime prezidentą, kurio tikslai strategiškai gryni, šioje srityje aiškiai persiklojantys su vyriausybe“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Ekspertas taip pat pasidalino panašia į kitų politologų nuomone, kad, kalboje paminėdamas partnerystę, šalies vadovas savo aiškios pozicijos vis tiek neatskleidė.
„Pranešime akcentuojama demokratija, tačiau lieka klausimas – kaip prezidentas ją įsivaizduoja? Tiesiog kaip pagarbią diskusiją? Taip, skirstymas į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“ veda į piliečių žeminimą, galima sutikti. Tačiau kaip prieiti prie bendros nuomonės? Demokratija yra institucionalizuotas, pagarbus, taikus konfliktas. Be interesų atstovavimo nebus demokratijos.
Taip, prezidentas Lietuvoje turi būti visiems lygiai teisingas, tačiau jis ir negali puoselėti iliuzijos būti katinu Leopoldu. Kad visi gyventų draugiškai. Ypač jeigu jis išeina iš užsienio politikos ir skaidrumo temų (esminės prezidentui), važiuoja į socialines ir ekonomines (antrinės). Nausėda tą daro stipriai, stipriau nei bet kuris kitas Lietuvos prezidentas“, – taip pat akcentavo M. Jastramskis.
Visą M. Jastamskio šalies vadovo metinio pranešimo analizę galite perskaityti čia: