Populiarioje pajūrio vietoje poilsiautojams vietos gali nelikti: dėl didžiulio projekto užsimojo perbraižyti netgi draustinio ribas

Krašto apsaugos ministerijos planai vienoje gražiausių pajūrio vietų, esančių Pajūrio regioninio parko valdomame draustinyje, įžiebė aistras. Vietos gyventojai piktinasi, kad jau ir dabar dėl Nemirsetoje įsikūrusių kariškių neturi ramybės, o aplinkosaugininkai baiminasi, kad praplėtus karinę teritoriją bus sunaikintos unikalios gamtos vertybės.

Prašė perbraižyti draustinio ribas

Šių metų gegužę krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą su pasiūlymu dėl Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio ribų keitimo.

Kaip pažymima rašte, KAM suteikta teisė naudotis 7,3001 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu Klaipėdos pl. 1B, Palangoje. Sklypas yra Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje.

Kreipimesi nurodoma, kad sklypas naudojamas krašto apsaugos tikslams – jame įsikūręs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Pirmasis paieškos ir gelbėjimo postas. „Tačiau sklypo plotas ir ribos neatitinka minimalių NATO STANAG 7174 (aerodromų ir sraigtasparnių uosto / tūpimo aikštelės kliūtis ribojančios plokštumos – AATMP-38A) reikalavimų ir neužtikrina skrydžių saugos”, - teigiama V. Semeškos pasirašytame rašte.

Taip pat dėstoma, kam dar reikalingas sklypo praplėtimas. „Taigi KAM, įgyvendindama BRASS projektą, sklype numato įrengti BRASS imtuvų lauką, kuris reikalingas ryšiui su LR teritorinėje jūroje plaukiojančiais LK Karinių jūrų pajėgų ir sąjungininkų kariniais laivais užtikrinti. Tačiau sklypo plotas yra nepakankamas šiam objektui išvystyti”, - dėstoma rašte, kur prašoma išplėsti kariškių valdomą teritoriją, kad joje būtų galima statyti antenas.

KAM viceministro rašte aiškinama, kad pasiūlymu siekiama pakeisti Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio ribas, išplečiant krašto apsaugos tikslams numatytos teritorijos plotą ir numatant statybą apimančią ūkinę veiklą. Krašto apsaugos tikslams numatytos teritorijos plotą siūloma išplėsti mažinant Valstybinės miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų žemės sklypų plotus.

Bendruomenė prašo stabdyti plėtros planus

Tačiau tokie KAM planai supykdė vietos bendruomenę. Nemirsetos seniūnaitė Virginija Steponkienė raštu kreipėsi į Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijas ir išdėstė vietos gyventojams nerimą keliančius dalykus.

„KAM numato įrengti antenas (...). Teigiama, kad esamo Nemirsetos pakrančių apsaugos ir gelbėjimo posto sklypo ploto nepakanka antenoms pastatyti. (...) Keičiant sklypo ribas, siekiama išplėsti karinę teritoriją gamtos draustinio sąskaita. Joje numatomos naujos statybos ir intensyvi ūkinė veikla”, - dėsto V. Steponkienė.

Tačiau ji pažymi, kad KAM apie savo planus vietos gyventojų taip ir neinformavo. Jie esą informaciją gavo visai iš kitų šaltinių. „Deja, niekas iki šiol tinkamai neinformavo vietos bendruomenės apie KAM planus plėsti karinę teritoriją. Norą iškirsti 3 ha itin vertingo pajūrio miško ir pastatyti didelio aukščio statinius – antenas – šalia gyvenamųjų namų ir žmonių poilsiui skirtų teritorijų. (...) Bus padaryta esminė žala šalia gyvenantiems žmonėms ir gamtai”, - teigiama rašte.

Ten pat aiškinama, kad kariškiams vertėtų paieškoti kitos vietos, kuri nebūtų valstybės saugomoje teritorijoje, kur ribojamos įvairios veiklos.

„Vertiname tai kaip paslėptą norą sraigtasparnių aikštelės veiklai plėsti. Dėl didėjančio sraigtasparnių, kitų skraidančių priemonių skaičiaus ir dėl vis augančio triukšmo didėja gyventojų nepasitenkinimas. Tai kenkia žmonių gyvenimo kokybei, kurorto svečių poilsiui, baido paukščius ir žvėris. Jau šiandien per savo radijo imtuvus vietos gyventojai klausosi sraigtasparnių ekipažų pokalbių, o ne radijo stočių transliacijų. Nuolatos sutrinka telekomunikacijų bendrovių bazinių stočių darbas. Nepasitenkinimas tik augs, kai galingų antenų poveikį pajus dar didesnis Nemirsetos gyventojų skaičius. Dėl jų vizualinės taršos ir kito poveikio sumenks visos teritorijos patrauklumas”, - dėstoma kreipimesi į KAM ir Aplinkos ministeriją.

Ir galiausiai rašte prašoma nutraukti svarstymus dėl karinės teritorijos plėtros Nemirsetoje. „Reikalaujame sustabdyti veiksmus, kurių tikslas – suteikti teisėtumą neteisėtam veiksmui – iškirsti 3 ha pajūrio miško bei stabdyti didesnio aukštingumo statinius nei leidžia įstatymai. Prašome nutraukti planavimo procedūras, kurių tikslas – militarizuoti saugomą teritoriją, kuriai valstybė suteikė gamtos išsaugojimo prioritetą”, - rašoma rašte.

Aplinkosaugininkai pažymi draustinio vertę

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, gavusi KAM prašymą praplėsti karinę teritoriją draustinyje, regis, taip pat neliko sužavėta. Ji savo atsakyme Krašto apsaugos ministerijai išsakė savo požiūrį.

„Pagal Jūsų pateiktą informaciją, norint įgyvendinti projektus, reikalinga papildoma 8,4 ha teritorija, tai yra daugiau nei dvigubai didesnė už dabar valdomą. Pažymėtina, kad tarnyba pasitarimuose yra ne kartą išdėsčiusi poziciją, kad skraidymo intensyvumas, ar antenų lauko atsiradimas neprisidės prie regioninio parko vertybių išsaugojimo, taip pat tam gali kilti pasipriešinimas iš vietos gyventojų bei visos Lietuvos pajūrio lankytojų”, - teigiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio pasirašytame atsakyme KAM.

Taip pat jis savo rašte pažymėjo, kad kariškių poreikiams reikalingoje teritorijoje nustatyta išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų (MEk) ir ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Taip pat ši teritorija žymima kaip reprezentacinė gamtos pažinimo vieta.

Be to, rašte pažymima išskirtinė Šaipių kraštovaizdžio draustinio vertė: „Draustinio tikslas – išsaugoti Karklės-Šaipių kalvagūbrio ir dubaklonio kraštovaizdį, mozaikišką miškų, pelkių, ir drėgnų pajūrio pievų kompleksą su tipiška pajūrio natūralių pievų žoline augalija, tradiciškai suformavusią mozaikišką žemėnaudos struktūrą, Europos Bendrijos svarbos 2110 Užuomazginių pustomų kopų, 2020 Baltųjų kopų, 2130 Pilkųjų kopų, 2170 Kopų gluosnynų, 2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų, 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių, 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų augalų ir gyvūnų rūšis, ypač pajūrinę linažolę ir dirvoninį kalviuką.”

Taip pat rašte pažymima, kad VSTT negali priimti sprendimo dėl draustinio ribų pakeitimo be VSTT surengto komisijos posėdžio. Norint pakeisti draustinio ribas, reikalingas komisijos pritarimas.

Komisija priėmė sprendimą

Pirmasis komisijos posėdis vyko gegužės 13 d. Delfi gavo posėdžio protokolus ir juose matyti, kad VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė posėdžio metu pasiteiravo, ar buvo nagrinėtos kitos vietos parinkimo alternatyvos, ar nagrinėta galimybė įsigyti žemę iš privačių žemės sklypų savininkų. „KAM atstovai atsakė, kad tokie variantai nebuvo svarstyti”, - rašoma protokole.

Iš protokolo matyti, kad Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovai nepritarė KAM planams perbraižyti draustinio ribas. Protokole pateikti jų argumentai: „Šioje teritorijoje auga šlapi juodalksnynai, formuojasi natūrali žemapelkės ekosistema, kuri yra nepaprastai svarbi kaip ekosistemą stabilizuojantis židinys.”

Protokole pažymima, kad komisijos nariai diskutavo dėl numatomos veiklos poveikio saugomoms vertybėms, aplinkinių teritorijų hidrologiniam režimui, svarstė galimybes iškelti karinį objektą iš regioninio parko. „Pastebėta, kad ne visos galimos alternatyvos buvo išanalizuotos”, - rašoma protokole.

Galiausiai buvo nutarta atidėti klausimo svarstymą savaitei, komisijos posėdį surengti gegužės 19 d. Taip pat buvo paprašyta KAM kitam posėdžiui paruošti papildomą medžiagą dėl numatomos veiklos poveikio gamtinei aplinkai, teritorijos hidrologiniam režimui, atlikti ir pateikti kitų galimų alternatyvų vystyti veiklą saugomos teritorijos – regioninio parko – ribų, analizę.

Gegužės 19 d. posėdyje dalyvavęs Palangos miesto savivaldybės atstovas Rimantas Antanas Mikalkėnas, kaip matyti iš posėdžio protokolo, informavo, kad, Palangos miesto savivaldybės vadovų nuomone, pasirinkta teritorija netinkama. „Bus pakeistas saugomos teritorijos ir kurortinės vietovės kraštovaizdis, išreiškė nuogąstavimus, kad buvę žemės savininkai, kuriems nebuvo grąžinta turėta žemė šioje teritorijoje, paduos į teismą. Pasiūlė nagrinėti kitas alternatyvas Būtingėje arba kelti toliau į Rytus, už Pajūrio regioninio parko ribų”, - dėstoma posėdžio protokole.

Aplinkosaugos koalicijos atstovas Eduardas Budrys pristatė argumentus, kad svarstomam objektui labiau tiktų teritorija Būtingėje, nesudarant precedento keisti saugomos teritorijos ribas ir nustatytą veiklos reglamentavimą, nesudarant prielaidų tolimesnei plėtrai, kuriai poreikis ateityje augs, keldamas grėsmę saugomai teritorijai.

„Įvertinus BRASS projekto (imtuvų lauko) poveikį gamtinei aplinkai, teritorijos hidrologiniam režimui, antenų (imtuvų) vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, taip pat atsižvelgus į tai, kad draustinio teritorija yra svarbi vientisos ekosistemos dalis, draustinio ribų koregavimas, siekiant, kad nurodytas žemės sklypas būtų išimtas iš draustinio, gamtosauginiu požiūriu yra nepriimtinas”, - teigiama komisijos išvadoje.

Galiausiai protokole pažymėta išvada nepritarti Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymui organizuoti Pajūrio regioninio parko planavimo dokumentų koregavimą, siekiant pakeisti Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio ribas.

Vis dėlto, Delfi šaltinių duomenimis, Aplinkos ministerijos atstovai palaikė KAM prašymą plėsti karinę teritoriją ir dėjo pastangas, kad draustinio riba būtų pakeista.

Anot šaltinių, Aplinkos ministerijos atstovai argumentavo, kad antenas draustinyje užstotų miškas. Tačiau su tuo ne visi pasitarimo dalyviai buvo linkę sutikti. Delfi gavo aplinkosaugininkų parengtą vizualizaciją. Joje matyti, kaip 40 metrų aukščio antenos matytųsi iš Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio. Vizualizacijai panaudota nuotrauka, kuri padaryta prie dviračių tako. Žiūrint į vizualizaciją galima daryti išvadą, kad 40 metrų aukščio antenos būtų gerokai iškilusios virš miško. Tiesa, ant antenų dar būtų papildomi įrenginiai - taip vadinamos lėkštės.

Parko direkcija KAM planams nepritaria

Atsakydama į Delfi klausimus Pajūrio regioninio parko direkcija teigė nepritarianti karinės teritorijos plėtrai Palangos kurorte.

„Šiuo atveju problema yra ta, kad net išėmus esančią karinės paskirties teritoriją iš kraštovaizdžio draustinio, tai nekeistų esmės. Diskutuojamoje teritorijoje, valstybinio miško sąskaita (reiktų iškirsti apie 8 ha miško) įrengus 40 m. aukščio antenų parką, poveikis būtų greta esantiems Šaipių ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustiniams ir tokio aukščio dominantės kraštovaizdyje būtų matomos ne tik karinės paskirties teritorijoje, bet iš gerokai toliau. Manome, kad kaip elgtis saugomoje teritorijoje, valstybė pati turi rodyti pavyzdį piliečiams”, - teigiama parko direkcijos Delfi atsiųstame atsakyme.

Jame taip pat teigiama, kad komisijos posėdyje, kuriame direkcija buvo pakviesta dalyvauti, nebuvo svarstoma galimybė įrengti karinę teritoriją ne saugomoje teritorijoje, bet direkcija pateikė savo pasiūlymus, kurias teritorijas būtų galima išsamiai išanalizuoti.

„Mums nežinoma, kad būtų atlikta kokybiška alternatyvių teritorijų analizė, tačiau pasitarimo metu parko direkcija parodė, kad yra laisvos valstybinės žemės ir už saugomų teritorijų ribų, ne draustiniuose, taip pat yra neužstatytų plotų ir kitame pajūrio ruože. Palangos savivaldybės atstovai taip pat nepritarė tokio aukščio antenų parko įrengimui kurorto teritorijoje, bet neprieštaravo, kad tokio antenų parko įrengimui kaip alternatyva būtų svarstoma teritorija pasienyje su Latvija ties Būtinge”, - teigiama parko direkcijos atsakyme.

VSTT siūlo ieškoti kitos vietos

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė Delfi teigė, kad jos atstovaujama tarnyba taip pat nepritarė KAM pasiūlymui.

„VSTT nuomone, karinę teritoriją plėsti draustinio sąskaita netikslinga, tam būtina ieškoti alternatyvių vietų”, - dėstė D. Rakauskaitė.

Anot jos, žala atsirastų vystant su krašto apsauga susijusius objektus, kuriems būtinas miškų kirtimas, padidėtų teritorijos vizualinė tarša.

Paklausus, ar tiesa, kad Krašto apsaugos ministerija vietos gyventojams nėra pristačiusi savo planų, D. Rakauskaitė teigė: „VSTT neturi duomenų, kad KAM būtų inicijavusi diskusiją su bendruomene. Kadangi nebuvo priimto sprendimo pradėti planavimo proceso, pati VSTT su bendruomene taip pat nediskutavo. Tarnyboje yra gautas vienas bendruomenės raštas, kuriuo karinės teritorijos plėtrai nepritariama.”

D. Rakauskaitė dėstė, kad VSTT ir Pajūrio regioninio parko direkcija nuo pat pradžių KAM siūlė ieškoti alternatyvių teritorijų, nes saugomose teritorijose suderinti krašto apsaugos, gamtosaugos interesus, visuomenės, lankytojų lūkesčius nėra lengva, o poreikiai infrastruktūrai Krašto apsaugos srityje nuolat didėja, todėl buvo siūlyta įvertinti kitas alternatyvias vietas. „Minėtos komisijos balsavimu teritorijos plėtrai taip pat nebuvo pritarta, todėl KAM iš VSTT pusės buvo apie tai informuota”, - teigė VSTT atstovė.

Palangos meras pasiūlė alternatyvą

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus taip pat Delfi teigė, kad savivaldybė kategoriškai nepritaria KAM planams.

„Šiuo klausimu vyko savivaldybės nuotolinis pasitarimas su kariškiais, jame dalyvavo ir Pajūrio regioninio parko bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai.

Palangos miesto savivaldybės pozicija yra kategoriška, ir ji sutampa su Pajūrio regioninio parko bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pozicija, kad tokioje jautrioje, saugomoje vietoje, Pajūrio regioniniame parke, kirsti pušynų bei statyti įrenginius negalima”, - savo poziciją išsakė Š. Vaitkus.

Tačiau čia pat jis teigė, kad savivaldybė kariškiams pasiūlė alternatyvią vietą. „Suprantame, kad kariškiai turi poreikį įrengi jiems reikalingas antenas, tačiau jos turėtų atsirasti ne regioniniame parke. Numatomi įrenginiai yra apie 40 metrų aukščio, tad jie ne tik sukeltų netoliese gyvenančių ar žemes atgavusių gyventojų nepasitenkinimą, bet ir būtų didžiulė vizualinė tarša Pajūrio regioniniame parke. Todėl pasiūlėme alternatyvią vietą – kariškiams reikalingas antenas įrengti už Būtingės naftos terminalo, link Latvijos“, - teigė meras.

KAM svarsto galimybę ieškoti vietos šalia Būtingės

Krašto apsaugos ministerija savo atsakyme Delfi pripažino, kad dabartinė žemės sklypo dalis yra per maža. Kaip teigiama atsakyme, teritorijos plėtra yra reikalinga dėl dviejų priežasčių: užtikrinti skrydžių saugą pagal nustatytus standartus šioje teritorijoje esančiame Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Pirmąjį paieškos ir gelbėjimo poste (tam papildomai reikia 5,1 ha) bei pastatyti įrangą, kuri yra būtina, norint sustiprinti Lietuvos karinius pajėgumus ir užtikrinti Lietuvos saugumą (tam papildomai reikalingi 3,3 ha).

„Jūsų minima teritorija yra naudojama krašto apsaugos tikslams – šioje teritorijoje yra įsikūręs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Pirmasis paieškos ir gelbėjimo postas. Iš šio posto yra teikiamos paieškos ir gelbėjimo paslaugos visiems Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojams. Dabartinė žemės sklypo dalis yra per maža, neatitinka minimalių NATO reikalavimų, neužtikrina skrydžių saugos. Taip pat teritorijoje planuota įrengti įrangą, kuri padėtų mūsų sąjungininkams užtikrinti Lietuvos gynybą konflikto atveju ir prisidėtų prie Lietuvos saugumo sustiprinimo. Administracinių patalpų statyba šioje teritorijoje nėra numatoma”, - dėstoma KAM pozicija.

Ministerijos klausėme, kodėl KAM pasirinkta vieta yra būtent draustinyje, kuris yra saugomas valstybės dėl jame esančių gamtos vertybių. Kodėl nesirenkamos kitos vietos, nesančios saugomose teritorijose?

Ministerijos atsakyme teigiama, kad tiek Paieškos ir gelbėjimo postas, tiek minėta įranga dėl savo specifikos turi būti įrengti kuo arčiau jūros. Ieškodama alternatyvų geografiniu požiūriu, Krašto apsaugos ministerija 2020 m. spalio 8 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių, prašydama pateikti informaciją, ar Palangos miesto savivaldybės teritorijoje yra valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir kuriuos šios institucijos galėtų pasiūlyti šiam projektui įgyvendinti. Palangos miesto savivaldybės administracija (2020 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (4.12E)D3-3472) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius (2020 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 16SD-2203-(14.16.136E.)) atsakė, kad projektui įgyvendinti tinkamų žemės sklypų ar laisvos valstybinės žemės nėra.

„Siekiant kariniams poreikiams paimti kuo mažesnį žemės plotą, buvo stengiamasi kuo racionaliau išnaudoti jau esamas karines teritorijas. Įrangos pastatymui norima išnaudoti neužstatytą karinės paskirties žemės klypo Nemirsetoje dalį, tačiau tam reikalingi dar papildomi 3,3 ha. Tuo tarpu, jei ši įranga būtų statoma naujame sklype, tam reikėtų 7-10 ha laisvo žemės sklypo, kurių (tinkamų pagal savo parametrus) Pajūrio zonoje tiesiog nėra”, - dėstė KAM.

Aplinkosaugininkai ir Palangos miesto savivaldybė karinio objekto plėtrai vietos siūlo ieškoti prie Būtingės. Kaip tokį pasiūlymą vertina KAM?

„Tuo metu krašto apsaugos ryšių inžinieriai teigia, kad ryšys prie Būtingės gali būti blokuojamas. Tuo pačiu norėtume pažymėti, kad šis klausimas yra svarstomas ir yra ieškoma alternatyvų, todėl galimybė kurti objektą šalia Būtingės lieka”, - rašoma KAM atsakyme.

Taip pat paklausėme ministerijos, ar tiesa, kad vietos gyventojai nebuvo oficialiai informuoti apie planus plėsti šalia jų esančią karinę teritoriją. KAM pripažino, kad viešo svarstymo dar nebuvo: „Teritorijų planavimo procedūros dėl Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijos ribų tikslinimo nėra pradėtos, todėl nėra pradėtas ir viešas šio klausimo svarstymas.”

Ministro sprendimas kol kas neaiškus

Delfi norėjo sužinoti, kokia yra Aplinkos ministerijos pozicija kariuomenės teritorijos draustinyje plėtros klausimu. Klausėme, ar ministerija pritartų plėtrai. Tačiau aplinkos ministro Simono Gentvilo atstovas Marijus Gailius tiesaus atsakymo išvengė. Tik informavo, koks buvo komisijos sprendimas.

„2021 m. gegužės 19 d. posėdyje Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija, įvertinusi imtuvų lauko poveikį gamtinei aplinkai, teritorijos hidrologiniam režimui ir vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Šaipių draustinio teritorija yra svarbi vientisos ekosistemos dalis, draustinio ribų koregavimą išimant žemės sklypą laiko gamtosauginiu požiūriu nepriimtinu. Todėl komisija nepritarė Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymui organizuoti Pajūrio regioninio parko planavimo dokumentų koregavimą keičiant Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio ribas.

Posėdyje buvo svarstytas tik artumas nuo jūros. Imtuvus iškėlus toliau nuo jūros, didėtų antenų aukštis ir joms įrengti reikalingo sklypo dydis, vadinasi, imtuvų antenos būtų matomos didesniu atstumu. Toks sprendimas taip pat sukeltų laivų, su kuriais turi būti palaikomas radijo ryšys, saugumo problemų – laivai turėtų stiprinti perduodamų signalų galią”, - teigė M. Gailius.

Kaip bebūtų, aplinkos ministras turi galimybę nepaisyti komisijos sprendimo ir pats inicijuoti draustinio ribų pakeitimo procedūras. Paklausus, ar S. Gentvilas ketina pasinaudoti šia teise, M. Gailius atsakė: „Aplinkos ministras nesvarsto vienašališkai keisti Šaipių draustinio ribų. Jis apskritai jokių sprendimų nepriima vienašališkai, o tik tardamasis su komanda, specialistais, mokslininkais.”

Taip pat Delfi paprašė patvirtinti arba paneigti šaltinių informaciją, kad Aplinkos ministerijos atstovai komisijos posėdžio metu palaikė ne aplinkosaugininkų, bet KAM poziciją. Be to, prašėme įvardyti, kaip balsavo komisijos nariai.

M. Gailius pripažino, kad 4 iš 5 komisijos posėdyje dalyvavusių ministerijos darbuotojų balsavo už draustinio ribų korekciją.

„Motyvai įvairūs. Svarbiausias tas, kad krašto apsauga yra ne mažiau svarbi valstybei nei gamtos apauga, juolab kad toje konkrečioje teritorijoje nėra tokių gamtinių vertybių, kurioms kaip nors pakenktų antenos. Lieka tuomet kraštovaizdžio argumentas. Ministerijos kolegos mano, kad imtuvai kraštovaizdžiui įtaką turės nebent žvelgiant nuo jūros (arba iš oro), o miške juos užstos medžiai. Prieš KAM pasiūlymą balsavęs tarnautojas mano, kad kariškių poreikiams reikėtų ieškoti alternatyvos”, - teigė M. Gailius.