„Prezidentas pranešimą pradeda aiškia žinute apie santarvę, bet iš karto ją nužudo supriešindamas kantrią visuomenę ir blogą valdžią. Kiekvienas santarvę įgyvendina iš savo varpinės ir iš savo varpinės jis pasirinko priešinti. Pačioje kalbos pradžioje – tai nėra atsitiktinumas. Todėl manau, kad santarvė yra tik patogus rūbas. Kaltindamas kitus „gilinant takoskyrą ir gilinant ginčą“ Prezidentas daro tą patį“, – G. Nausėdos pranešimą vertino N. Bliūdžiūtė.
Ji teigė, jog žinutės metiniame pranešime, kaip ir konkretumo, nesurado.
Žodžiai yra, žinutės – ne. Kaip ir konkretumo. Šeima, gerovės valstybė, socialinis teisingumas – terminai tie patys, jie yra, bet ką konkrečiai esminio daryti ar kokia aiški Prezidento pozicija – nėra. Giria „savivaldą“, bet neišdrįsta pasakyti, kurias gi konkrečiai (kurios savivaldybės lyderiavo pandemijos metu, kodėl nepaminėti?). „Nepraleiskime progų patvirtinti šį susitarimą realiais darbais“ – kalba apie savivaldos stiprinimą, bet nekonkretizuoja, ką turi omeny? „Politikų priedermė tai keisti“ – sako apie atskirtį. Bet kas tas tas „TAI“ ir „kaip“?“ – klausimus kėlė N. Bliūdžiūtė.
Ji teigė, kad metiniame pranešime buvo ir „pigaus populizmo“.
Yra ir pigaus populizmo – pirmąkart išsakyta kritika dėl jaunos kartos uždarymo. Gal klystu, bet kur buvote anksčiau, jei tikrai ir tuo metu taip galvojote?“ – rašė kalbų ekspertė.
Komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertė tikino, jog prioritetai turi skirtis jiems skiriama vieta kalboje.
„Teismų sistemai skirta tiek pat vietos, kiek žmonių su negalia problemoms. Tai kas prioritetas? Prioritetus mes išskiriam konkretumu, aiškumu ir dėmesiu. Jei skiriame tiek pat laiko, tai nėra prioritetas“, – metinį pranešimą komentavo ji.
N. Bliūdžiūtė gyrė konkrečius G. Nausėdos pasiūlymus.
„Bet yra vietų, kur Prezidentas konkretus: pvz. dėl pagarbos rinkėjams jis pasiūlo konkrečius dalykus (referendumai, rinkti merus, jaunimas Seime), tiksliai įvardina kitą problemą – skirstymą į „progresyvius“ ir „kaimietukus“. Bet jo pozicija dėl Partnerystės ir toliau suprantama tik teisininkams“, – teigė N. Bliūdžiūtė.
Ji rašė, jo užsienio politikoje ypatingai naujų pasiūlymų nėra.
„Užsienio politikoje – ypatingai naujų pasiūlymų nėra, tokia jau demokratijų dalia. Tačiau Prezidento leksika „susitinkame“, „deriname“ nerodo aktyvumo srityje, dėl kurios šiuo metu vyksta kova su Vyriausybe. Beje, apie šitą momentą nieko nepasakė“, – stebėjosi ekspertė.
N. Bliūdžiūtė teigė, jog metinių pranešimų žanras yra labai nedėkingas, tiek visko juose reikia pasakyti.
„Tačiau tikrai niekas nedraudžia klasikinėje kalbos struktūroje „įtrauk–įvardink problemą–pasiūlyk sprendimą“ daugiau dėmesio skirti „sprendimų daliai“, o ne tik problemoms ir jų vaizdingam įvardijimui“, – pažymėjo ji.
Komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertė, „WOW. world of words“ įkūrėja rašė, jog situaciją gelbėtų labai aiškus dalykas kalbos pradžioje – paprasčiausiai įvardinti, apie ką bus kalbama, kokie šiandienos prioritetai.
N. Bliūdžiūtė gyrė kalbinių vaizdinių priemonių naudojimą.
„Bet tikrai graži paties pranešimo kalba – labai daug kalbinių vaizdinių priemonių, kurios padeda suprasti tekstą ir mintį. Kokybiškas tekstas – didelis pliusas tiems, kas ją rašė. Bet kalboje turi matytis ir lyderis su aiškia vizija. Jo neparašysi“, – teigė ji.
„Galite sėstis“ – taip pradėjo JE Prezidentas. Tikriausiai netyčia. Be tuo ir pabaigsiu“, – taip G. Nausėdos metinio pranešimo įvertinimą baigė Komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertė, „WOW. world of words“ įkūrėja N. Bliūdžiūtė.
