Vos praėjusį penktadienį Seime įregistruotas trijų Darbo partijos narių – Ievos Kačinskaitės - Urbonienės, Vytauto Gapšio ir Vaidos Giraitytės – Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektas antradienį įtrauktas į vakarinę Seimo posėdžio darbotvarkę pateikimui.
Minėtas projektas – tarsi jau kurį laiką viešoje erdvėje sklandžiusio Laisvės partijos parlamentarės, teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos rengiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto brolis dvynys.
Pati I. Kačinskaitė – Urbonienė neslepia, kad „iš tiesų nemažai dalykų paėmėme iš minėto projekto rengimo metu gautos informacijos“, tačiau teigia, kad „Dobrovolska neturėtų savintis nei šio, nei pirmojo projekto rengimo autorystės“.
Darbo partijos atstovės nuomone, „projektų rengime dalyvavo šalies tautinės bendrijos, specialistai, kurių pasiūlymus ir pastebėjimus mes tiesiog sukėlėme į įstatymo projektą ir registravome“.
O valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Seime Audronius Ažubalis sako esąs „mažų mažiausiai nustebęs dėl tokių iniciatyvų“.
„Skaityti įstatymų projektus mes mokame, ir drąsiai sakau, kad šis projektas iš esmės yra Laisvės partijos anksčiau viešai jau skambėjusio projekto tezės. Ta pati mergelė, tik kita suknelė! Tiesą sakant, ponios Dobrovolskos iniciatyvos, reikia pripažinti, yra labiau raštingai atrodančios nei Darbo partijos teikiamos“, – sako konservatorius.
Ir anksčiau E. Dobrovolskos iniciatyvas tautinių mažumų įstatymo projekto užuomazgose kritikavęs A. Ažubalis neslepia, kad jam nerimą kelia vien laikas, pasirinktas tokiam projektui pateikti Seime.
„Teikti tokį projektą metu, kai aplinkui mus regione tvyro šitokia milžiniška politinė įtampa, gali tik visiškai neatsakingas arba nesusigaudantis asmuo. Toks projektas, kokį matau paskubomis pateiktą, yra ne bandymas spręsti tautinių mažumų klausimus Lietuvoje, o atviras kurstymas visuomenės nesutarimų, dar didesnis nei jau yra jos supriešinimas. Kita vertus, tai gali būti ir jaunų politikų noras tiesiog fokusuoti žiniasklaidos dėmesį į save, nes toks klausimas neabejotinai iššauks medijų reakcijas“, – Delfi antradienio rytą sakė A. Ažubalis.
I.Kačinskaitė – Urbonienė nesutinka su tokiais priekaištais, ir tikina, kad „pateikimas dabar atsirado todėl, kad iki šiol visos iniciatyvos reglamentuoti tautinių mažumų klausimus mūsų šalyje nusėsdavo stalčiuose – Seimo komitetų ar ministerijų“. Anot Seimo narės, „atėjo metas subendrinti visa tai, kas guli stalčiuose“.
Delfi primena, kad šiuo metu Teisingumo ministerijoje baigiamas derinti Tautinių mažumų įstatymo projektas, kurio ištakos siekia 2020-ų metų vasarą Sauliaus Skvernelio Vyriausybės sudarytos Komisijos tautinių mažumų įstatymo projekto parengimui laikus. Minėtos komisijos darbo grupėse dirbo ir E. Dobrovolska.
„Mūsų siūlomas projektas iš manipuliuojančių politikų dantų išmuš argumentus neva tautinės bendrijos ir mažumos Lietuvoje yra diskriminuojamos. Įstatymas suteiks daugiau teisių ir laisvių tautinių bendrijų organizacijoms, taip pat užtikrins tautinio mažumų švietimo klausimus savivaldybėse“, – teigė I. Kačinskaitė – Urbonienė.
Delfi primena, kad iniciatyva dėl tautinių bendrijų veiklos ir statuso įstatyminio sureguliavimo buvo viena iš Laisvės partijos ir konkrečiai jos atstovės teisingumo ministrės E. Dobrovolskos deklaruotas pažadas einant į Seimo rinkimus 2020-ais metais.
Tuo tarpu Darbo partija savo Seimo rinkimų programoje apie tautinių mažumų problemas kalbėjo vos keliomis eilutėmis savojoje rinkimų programoje. Tačiau ir tose pačiose eilutėse buvo kalbama ne apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas, o apie lietuvių išeivių emigracijoje galimai patiriamas problemas dėl savo kalbos, kultūros, papročių puoselėjimo, ir buvo žadama būtent jas spręsti atėjus į valdžią.
Atsakydamas į klausimą, ar toks Darbo partijos siūlymas nerodo tai, kad ši opozicinė politinė jėga Seime bando užimti dabar neretai kolaboravimu su valdančiąja koalicija kaltinamų socialdemokratų vietą parlamentinės diskusijos šachmatų lentoje, Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas Delfi teigė, kad „minėta iniciatyva buvo Ievos (Kačinskaitės – Urbonienės, aut. past.), ir jinai ją atnešė, mes taryboje (Darbo partijos – aut. past.) svarstėme. Tikrai, buvo visokių nuomonių, mes sakėme, kad gal ne laikas dar, bet ji argumentais įrodė, kad gal ir laikas“.
„Man tai viskas gerai su tautinėmis mažumomis Lietuvoje. Aš esu rusas ir aš nepatiriu jokios diskriminacijos, man viskas tinka ir patinka. Nu, bet yra kas nepatinka ir kam nepatinka, ir mes neturim įstatymo (reguliuojančio tautinių mažumų statusą, įstatymo galiojimas baigėsi 2010-ais metais – aut. past.), tai kažkaip tai sureguliuoti reikia“, – sakė V. Uspaskich.
Trijų „darbiečių“ pateiktame Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projekte numatoma, kad asmuo gali pasirinkti, kokiai tautinei mažumai jis nori priklausyti, taip pat – bet kada laisva valia keisti tokį apsisprendimą ir pasirinkimą.
Siūloma taip pat išspręsti vietovardžių ir asmenvardžių rašybos gimtąja kalba lotyniškais rašmenimis užtikrinimą oficialiuose asmens dokumentuose, ugdymo paslaugos gimtąja kalba gavimo užtikrinimą, dvikalbystės įteisinimą teritorijose, kur gyvena ne mažiau kaip 15 procentų kitataučių populiacijos.
Šis siūlymas ypač didelį nerimą kelia konservatoriui A. Ažubaliui, mat siūloma palikti savivaldybėms teisę keisti tokio reguliuojamo procentalumo dydį.
„Sulauksime naujų luganskų ir naujų vilnijos autonomijų“, – baiminasi Seimo konservatorius.
Įstatymo projekto pateikimo klausimas numatyta svarstyti antradienio vakarinėje Seimo darbotvarkėje.
