Tai jis pasiūlė antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą.

Jame valstybės vadovas siūlė tris pasitikėjimo ir pagarbos rinkėjais žingsnius.

„Pirmasis – sudarykime Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume“, – sakė G. Nausėda.

Pastaruoju metu ginčas visuomenėje yra kilęs dėl Partnerystės įstatymo, kuriuo norima įteisinti ne tik vyro ir moters, bet ir tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Dalis politikų ir visuomeninių organizacijų atstovų reikalauja dėl to surengti referendumą. Valdantieji pasisako prieš tai ir tvirtina, kad ne visi klausimai turi būti sprendžiami plebiscitais.

„Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar Sąjūdžio laikais bijojome jų balso?“ – klausė valstybės vadovas.

„Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečių, turinčių kitokią nuomonę, nei patys save pasodinę į sostą ir viešoje erdvėje įsitvirtinę Tiesos ministerijos atstovai“, – sakė jis.

Pasak G. Nausėdos, būtina pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu.

Pagal dabartinę tvarką, piliečiai per šešis mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų, kad jų siūlomas referendumas būtų surengtas.

Anot prezidento, nedovanotina, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas.

„O tai reiškia, kad nuo liepos 1-os dienos Lietuvos piliečiai neteks Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems suteiktos galios“, – pabrėžė jis.

G. Nausėda taip pat sakė, kad būtina užtikrinti Lietuvos žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti merus bei suteikti galimybę į Seimą kandidatuoti asmenims nuo 21 metų, o ne nuo 25-erių, kaip yra dabar.

„Pastarieji du žingsniai reikalauja Konstitucijos pataisų, o tai reiškia – bendro partijų sutarimo“, – teigė šalies vadovas.

Jis taip pat tvirtino pasigendantis sutarimo diskusijose dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo.

„Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai – esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio“, – anksčiau sakytą poziciją antradienį pakartojo G. Nausėda.

Jo minimas Konstitucijos straipsnis teigia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Prezidentas kreipdamasis į Seimą kvietė visus politikus „atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda“.

„Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“. Kalbėdamiesi, o ne keiksnodami ir grūmodami, žengtume platų žingsnį į stiprią, gebančią keistis pilietinę visuomenę“ – sakė G. Nausėda.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaito antrąjį metinį pranešimą.

Pareigą valstybės vadovui Seime perskaityti metinį pranešimą numato Konstitucija.