„Kai kalbame apie lyderystę kaip tokią, tai apskritai tos lyderystės Lietuvoje yra mažai. Ir jos nematome visuose lygmenyse“, – tokį trumpą komentarą žiniasklaidai pateikė kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė.
Dėl epidemiologinės situacijos ir karantino reikalavimų, į Seimą išklausyti pranešimą pakviesti tik buvę šalies vadovai. Anksčiau tokia proga į parlamentą buvo kviečiami diplomatinio korpuso atstovai, merai, pavaldžių institucijų vadovai.
Landsbergis: man Lietuvoje atrodo per daug pykčio ir psichozės
Metinio prezidento Gitano Nausėdos pranešimo Seime klausėsi ir profesorius Vytautas Landsbergis. Po jo jis žurnalistams teigė, kad šalies vadovo kalba „negalėjo nepatikti“.
„Kaip atrodytų, jeigu aš pasakyčiau, kad nepatiko. Pilni laikraščiai būtų kažko“, – ironizavo jis.
V. Landsbergis teigė, jog kalba buvo turininga, kelianti daug klausimų.
„Tik nėra čia jokių debatų šitoje erdvėje ir dėl tų klausimų taip pat debatų kaip ir nėra, arba jie tokie žurnalistiniai. O kad susirinktų ir kalbėtų įtakingiausi politikai, ieškotų bendrų nuostatų, to šiek tiek trūksta. Apie tai ir prezidentas kalbėjo“, – Seime žurnalistams sakė V. Landsbergis.
Profesorius kalbėjo, jog jam Lietuvoje trūksta ramaus siekio susitarti. Todėl, anot jo, reikėtų rengti įtakingiausių valstybės žmonių pokalbius.
„Man apskritai Lietuvoje kai ko trūksta. Ramaus siekio susitarti. Yra per daug pykčio ir psichozės. Bet tą ne vien aš matau, daug kas tai mato. Šiek tiek apie tai ir prezidentas pakalbėjo. Bet kalbėti konkrečiau reiktų, tada reikėtų susirinkti siauresniame ratelyje ir kalbėti konkrečiau. Nežinau, kas tai galėtų inicijuoti tokius pokalbius, įtakingiausių valstybės žmonių pokalbius apie Lietuvos problemas. Tikras, vidines, dvasines problemas“, – sakė V. Landsbergis.
