Pirmadienį Lietuvos pasienyje su Baltarusija lankėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado generolo Rustamo Liubajevo teigimu, situacija prie Lietuvos–Baltarusijos sienos lieka sudėtinga.

„Mes matome, kad keičiasi situacija ne dienomis, o valandomis. Per savaitgalį mes turėjome tris nelegalių migrantų grupes, iš viso prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos per savaitgalį sulaikyta virš 30 nelegalių migrantų“, – pirmadienį žurnalistams pasienyje sakė R. Liubajevas.

Daugiausia incidentų, pasak jo, įvyksta Gintaro Žagunio pasienio užkardos ruože.

„Nuo praeitų metų spalio-lapkričio mėnesio iki šios dienos čia buvo pastebėtos ir sulaikytos devynios nelegalių migrantų grupės. (…) Taip pat turime dar vieną ruožą, kur vyksta nemažai pažeidimų – tai yra Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos saugomas ruožas“, – kalbėjo generolas.

Kol kas, R. Liubajevo teigimu, nelegalūs migrantai sulaikomi beveik kasdien.

„Kaip yra žinoma, tie nelegalūs migrantai kreipiasi į VSAT pareigūnus, prašydami prieglobsčio. Situacija įtempta, nuo praeitos savaitės taikome nemažai papildomų priemonių“, – teigė pasieniečių vadas.

VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Vidas Mačaitis atkreipė dėmesį, kad visi nelegalių migrantų srautai nukreipti per Lietuvą ir Lenkiją.

„Latvijoje iš Baltarusijos yra nulis, pas mus šiai dienai – 273, o Lenkijai – 180. Viskas nukreipta per Lietuvą ir per Lenkiją“, – sakė VSAT vado pavaduotojas.

Svarsto naujas priemones

Kaip buvo skelbta anksčiau, VSAT, esant poreikiui, į pagalbą pasitelks ir kariuomenę.

Paklaustas apie VSAT pareigūnų aprūpinimą, R. Liubajevas teigė, kad šiuo klausimu yra nuolat dirbama.

„Tam tikrų trūkumų dar yra, mes aktyviai dirbame ir su Vidaus reikalų ministerija, ir su Krašto apsaugos ministerija, ir su Lietuvos kariuomene – kalbame apie galimybę daryti bendrus ginkluotės įsigijimus. Be jokios abejonės, mūsų pareigūnų aprūpinimas pagal karinį standartą – ginklais ar liemenėmis – priklausys nuo asignavimų“, – sakė generolas, pasidžiaugęs, kad palaikymas valdžioje papildomam valstybės sienos apsaugos sistemos finansavimui yra.

R. Liubajevas taip pat pažymėjo, kad, gavus didesnį finansavimą, būtų gerinama ir sienos apsaugos sistema – įsigyjami papildomi inžineriniai sprendimai.

„Tą sistemą, apie kurią kalbame, apima ir tvorą, ir optoelektroninius kabelius, ir stebėjimo kameras – dieninio, naktinio matymo, termovizorius. Viskas priklausys nuo geografinės konkrečios padėties“, – paaiškino pasieniečių vadas.

Jo teigimu, sienos su Baltarusija ruože jau dabar dirba dvigubai didesnės pareigūnų pajėgos nei įprastai.

Kontakto su Baltarusijos pasieniečiais, anot generolo, praktiškai nebeliko.

„Egzistuoja tie formalūs susisiekimo kanalai, tačiau jie neveikia. Nors ir komunikuojame, informacija Baltarusijos pasieniečiams teikiama, tačiau neatsiliepia, neatvažiuoja, kas mums yra svarbu, į sienos pažeidimo vietą. Pagal nustatytą tvarką, mes kiekvienu konkrečiu atveju turime pradėti tyrimą kartu su Baltarusijos pasieniečiais, tačiau jie į tuos tyrimus neatvyksta, motyvuodami COVID-19 situacija ir tais ribojimais, kurie taikomi Baltarusijoje. Mes matome nenorą pripažinti pažeidimo fakto ir bendradarbiauti su mūsų institucijomis“, – teigė R. Liubajevas.

Kaip komentavo VSAT vado pavaduotojas pulkininkas V .Mačaitis, „Frontex“ agentūros pareigūnai į Lietuvą turėtų atvykti jau netrukus.

„Tas apsikeitimas vyksta – kaip ir mes vykstame į Graikiją, Turkiją, Kroatiją, Lenkiją, įvairias valstybes, mūsų orlaivis dabar dirba Graikijoje, į Italiją siunčiame šį savaitgalį vieną iš mūsų katerių, mobilius termovizorius nuo Graikijos-Turkijos sienos ką tik grįžo pusę metų išbuvęs pagalboje“, – pasakojo pulkininkas.

Kitas kalbintas VSAT pareigūnas atkreipė dėmesį, kad šiemet pirmuoju etapu iki liepos 1 d. stebėjimo sistemomis bus atnaujintas 40 kilometrų ruožas, kitas atnaujinimo etapas vyks iki rugsėjo 1 d., o trečiasis etapas – iki lapričio 1 dienos.

VSAT pareigūnams tenka ne tik dirbti su išaugusiu nelegalių migrantų srautu, bet ir kontrabandos gabenimu. Tam pasieniečiai naudoja dronų ryšio blokavimo įrenginius, jau žino dažnai pasitaikančias slėptuves automobiliuose – pavyzdžiui, automobilio grindyse.

Kalbama apie papildomus tvoros elementus

Seimo NSGK pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Laurynas Kasčiūnas dėkojo VSAD vadui ir tarnybai už darbą nelengvu laikotarpiu. Jis apgailestavo, kad iki šiol nepavyko užbaigti pasienio ruožo su Baltarusija modernizacijos.

„Dar turime 62 proc. Baltarusijos sienos, kuri nėra modernizuota naujausiomis stebėjimo technologijomis. Bet yra faktas, kad judame į priekį, ir žinau, kad Vyriausybėje yra politinė valia procesus pagreitinti. NSGK tikrai prie to prisidės“, – žadėjo L. Kasčiūnas.

Seimo NSGK pirmininkas pabrėžė, kad saugant sieną svarbios ne tik stebėjimo sistemos, bet ir tvora.

„Mes su tokia rekomendacija grįžtame į Vilnių, ir apie tai kalbėsime tiek su vidaus reikalų ministre, tiek su Vyriausybės vadove“, – sakė L. Kasčiūnas.

Žaidžia žmonių likimais

Parlamentaras pastebėjo, kad pagrindinis taikinys, per kur siunčiami nelegalūs migrantai, yra Dieveniškių kilpa.

„Matome, kad jau yra interesų išsiskyrimas tarp tarpininkų, kurie iš Minsko organizuoja šitas keliones, ir tarp tų žmonių, kurie nori patekti į Vakarų Europą. (…) Yra žaidžiama žmonių likimais, ir, vietoj pasakiškų Vakarų Europos lobių gali tekti prisiglausti ne pačiomis geriausiomis sąlygomis Lietuvos Respublikoje“, – sakė L. Kasčiūnas.

Deportacija į kilmės šalis, pasak parlamentaro, yra svarbus, bet teisiškai sudėtingas procesas.

„Deportacija yra geriausias atgrasymo instrumentas“, – sakė jis.

Srautai išaugo dvigubai



Šią savaitę vykusiame NSGK posėdyje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir VSAT vadas R.Liubajevas paskelbė apie dvigubai, palyginti su praėjusiais metais, išaugusius nelegalių migrantų srautus, kertančius Lietuvos–Baltarusijos sieną.

Tai, pasak jos, lemia geopolitinės priežastys, tačiau, kaip akcentavo A. Bilotaitė, prie nelegalių migrantų gabenimo per šalių sieną prisideda ir Baltarusijos pasienio pareigūnai.

„Iš to, ką mes matome ir ką bandome pasitarimuose suprasti, aišku yra viena, kad pareigūnai iš tos pusės galimai bendradarbiauja ir dalyvauja tame organizuotame nelegalių migrantų gabenimo sraute“, – teigė A. Bilotaitė.

Ministrė pažymėjo, kad keturis kartus per savaitę vykstą skrydžiai iš Stambulo ir Bagdado į Minską, iš kur vėliau tie žmonės pajuda Lietuvos link.

Kaip Delfi patikslino A. Bilotaitės atstovė spaudai, nelegalaus asmens pervedimo per sieną kaina siekia 15 tūkst. eurų, o šeimos – 30 tūkst. eurų.

„Turime žinių, kad tai yra gerai organizuotų nusikalstamų struktūrų darbas, galimai bendradarbiaujant su pareigūnais“, – pasakojo A. Bilotaitė.

Baltarusijos-Lietuvos sienos stebėjimo sistemą planuojama plėsti, kad ji 2022 metais apimtų visą ruožą.

„Lėšų poreikis yra 38 milijonai visai sienai padengti. Noriu aiškiai ištransliuoti žinutę, kad iš Vyriausybės, iš premjerės ir iš Vidaus reikalų ministerijos yra aiški politinė valia, kad mes turime rasti resursų ir tą sieną padengti kaip galima greičiau. Esame pasidėlioję planą ir tikimės sėkmingai tai padaryti“, – teigė A. Bilotaitė.

Baltarusijos pasieniečiai patys slepia nusikaltimų įkalčius

Ministrės ir R. Liubajevo teigimu, nelegaliai į šalį atvykę migrantai nesiekia likti Lietuvoje, jie dažniausiai pasišalina iš Užsieniečių registracijos centro.

Jis komiteto nariams parodė vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip Baltarusijos pasieniečiai bando paslėpti sienos pažeidimo faktą.

„Ten, kur buvo sulaikyta nelegalių migrantų grupė, netrukus nuo pažeidimo atsirado Baltarusijos pasieniečiai, kurie tuos pėdsakus užlygino, paslėpdami patį faktą. Kai sienos įgaliotinis informavo apie sienos pažeidimą ir paprašė atvykti nustatyti patį faktą, tai Baltarusijos kolegos tą daryti atsisakė ir pačio fakto nepripažino“, – teigė VSAT vadas.

Artimiausiu metu, kaip informavo jis, ruože planuojama papildomai dislokuoti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pareigūnus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (507)