L. Kojalos teigimu, tokiais veiksmais Baltarusija prieš tarptautinę bendruomenę demonstruoja nesiskaitymą ir principus.
„Tai visiško nesiskaitymo su tarptautine teise, diplomatija pavyzdys. Deja, bet tenka pripažinti, jog ne pirmas ir, bijau, ne paskutinis toks atvejis. Lygiai taip pat kaip „Ryanair“ lėktuvo priverstinis nutupdymas. Ir šis įvykis, ir agresija prieš protestuotojus yra to režimo, kuris šiandien valdo Baltarusiją, principų demonstravimas. Tie principai yra pagrįsti labai siauros valdančiosios klikos interesais, bet ne Baltarusijos ir jos piliečių“, – Delfi sakė RESC vadovas.
Diplomatinių kurjerių atsisakymas paklusti pasieniečių reikalavimams, pasak L. Kojalos, buvo teisingas sprendimas.
„Žinant, kad Baltarusijos režimas nėra laikomas legitimiu, Lukašenka nėra lyderis, kuris būtų pripažįstamas Lietuvoje ar apskritai plačiajame Vakarų pasaulyje, todėl reikalavimai, kurie akivaizdžiai prieštarauja ilgametėms ir civilizuotų valstybių pripažįstamoms normoms, negali būti tenkinami, nes tai būtų tiesiog atsidavimas tam režimui, kuris su jokiomis taisyklėmis nesiskaito“, – komentavo jis.
Gali paskatinti priimti ketvirtąjį ES sankcijų Baltarusijai paketą
Netrukus po incidento į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasados atstovas, kuriam buvo įteikta protesto nota. Toks žingsnis, teigė L. Kojala, situacijos nepakeis, tačiau buvo būtinas.
„Reakcija yra visiškai suprantama, nieko kito mes negalėtume laukti, bet kalbant apie platesnę perspektyvą, tai reikėtų vertinti kontekste to, kas yra svarstoma ES – kas yra susiję su sankcijomis, jų plėtimu. Tai yra dar vienas įvykis, kuris turėtų paskatinti tuos, kurie abejoja, nors tokių požymių lyg ir neturime. Visos 27 ES valstybės yra vieningos, kad reikia sankcijas taikyti, suprantant, kad dabartinė Baltarusija nėra ta valstybė, su kuria įmanoma palaikyti politinį ar diplomatinį dialogą“, – pabrėžė RESC direktorius.
Jis pažymėjo, kad toks incidentas su diplomatiniu paštu yra mažytė detalė visame paveiksle, kuris, anot L. Kojalos, rodo, kokia yra Baltarusijos politika ir ko siekia tas režimas. Todėl, jo teigimu, Lietuva turi būti pasiruošusi bet kam, tačiau, kaip pabrėžė ekspertas, Lietuva turi daug sąjungininkų.
„Visa tai įrodo, kad dabartinis režimas yra pasirengęs imtis bet ko, vadinasi Lietuva, būdama kaimyninė valstybė, turėdama beveik 700 kilometrų sieną, turi būti pasirengusi iš esmės bet kam, bet tuo pačiu nesijausti viena.
Lietuvos pasienis su Baltarusija yra ir ES pasienis su Baltarusija bei NATO pasienis su ne NATO nare. Vadinasi, visi iššūkiai, kurie tenka mums, yra iššūkiai toms bendrijoms, kurių nare Lietuva yra – jos tikrai palaiko Lietuvos poziciją“, – akcentavo L. Kojala.
Paklaustas, ar pamena panašių incidentų su diplomatiniu paštu, RESC direktorius atsakė neigiamai.
„Būta įvykių su Baltarusija, jau turbūt senokai, kai buvo Lietuvos diplomatai ar valstybės tarnautojai susidūrę su sunkumais kertant sieną ir jiems netgi buvo pateikti įvairūs nepagrįsti kaltinimai. Tokių įvykių yra būta, bet kad konkrečiai į diplomatinį paštą būtų taikytasi, aš dabar neprisiminčiau“, – pridūrė L. Kojala.
